Kodėl studijų procese reikia kalbėtis?

Vieno semestro pabaiga, o kito pradžia Vilniaus universiteto (VU) studentams įprastai prasideda galimybe unifikuotose apklausose pateikti atsiliepimus apie savo patirtį studijuojant konkrečius dalykus. Tai itin svarbu ir naudinga siekiant priimti efektyvius sprendimus studijų klausimais ir suteikti studentams grįžtamąjį ryšį, kuriam dėstytojai ruošiasi įvertinę atsiskaitymus ir veiklą viso semestro metu. Bet ar tikrai grįžtamajam ryšiui skirtas tik šis laikas ir tik tokia forma? Ką grįžtamasis ryšys duoda studentui, dėstytojui, universitetui? Ar ką nors keičia karantinas ir nuotolinės studijos?

Apie visa tai VU Studentų atstovybės (VU SA) tinklalaidėje „Akademinė druska“ kalbėjosi šiuo metu VU atnaujinamų bendrų universitetinių dalyko (modulio) apklausų darbo grupės vadovė, Filosofijos fakulteto docentė dr. Sigita Girdzijauskienė, VU SA akademinio proceso reikalų koordinatorė Aistė Rinkevičiūtė ir VU Studijų kokybės ir plėtros skyriaus vadovas Andrius Uždanavičius.

2021 02 05 Akademine druska900x154
Grįžtamasis ryšys
: įvertinimas, galimybė ir būdas orientuotis gyvenime

Pasak doc. S. Girdzijauskienėsįvertinimo siekia kiekvienas dirbantis asmuo irdėstytojai ar studentai nėra išimtis. Tad grįžtamasis ryšys studijų procese suteikia informacijos, kaip buvo atliktas vienas ar kitas darbas ir įgytos tam tikros kompetencijos.

„Taip pat tai galimybė kažką pakeisti, patobulinti, o galbūt – išlaikyti taip, kaip yra“, – priduria A. Rinkevičiūtė. Ji pabrėžia, kad grįžtamojo ryšio užtikrinimas yra svarbus, nes skatina studentus išdrįsti išsakyti savo nuomonę ne tik privalomų apklausų metu, bet ir pajutus, kad jie turi ką pasakyti.

A. Uždanavičiaus nuomone, grįžtamasis ryšys apskritai siejasi su vienintele galimybe orientuotis pasaulyje: tiek buityje, kai palietęs kažką karštą atitrauki ranką, nes gauni grįžtamąjį ryšį į savo receptorius, tiek socialiniame gyvenime, kai esi vertinamas už savo poelgius. Todėl analogiją A. Uždanavičius mato ir mokymosi procese, kai dėstytojui studentų veidų išraiškos, klausimų kiekis ar diskusijų intensyvumas, po semestro užpildytos apklausos anketos leidžia suprasti, ar jo mokymas sukuria mokymąsi, ar lieka tiesiog kalbėjimu prieš auditoriją.  

VU Studijų kokybės ir plėtros skyriaus vadovas atkreipė dėmesį ir į šiandien itin aktualią nuotolinio darbo problematiką, kai studentai neįsijungia kamerų užsiėmimų metu. Taip dingsta dalis grįžtamojo ryšio formų: kai dėstytojas tiesiog kalba inicialams, nemato veide reiškiamo pritarimo ar prieštaravimo. „Tai būkit geri, įsijunkit kameras, nes ir šis grįžtamasis ryšys labai svarbus dėstytojams“, – daugelio dėstytojų prašymą įgarsino A. Uždanavičius. 

Studentų apklausos – studijų kokybei užtikrinti bei tobulinti

„Grįžtamasis ryšys yra tik tada, kai nuo pateiktos informacijos kažkas pradeda keistis“, – primena doc. S. Girdzijauskienė, kalbėdama tiek apie dėstytojo, tiek apie studento veiklą. Jei dėstytojas laukia grįžtamojo ryšio, jį priima ir teikia, tai to paties tikisi ir iš studento.  

Šiuo metu vienas būdų, sudarančių galimybę visiems studentams tiesiogiai prisidėti prie studijų tobulinimo – grįžtamojo ryšio teikimas savo nuomonę išsakant organizuojamose apklausose. Studentai semestro pabaigoje yra prašomi tai padaryti dviejose apklausose – apie semestro studijas ir visus studijuotus dalykus. Apklausų apie semestro studijas duomenys skirti studijų programų komitetams ir padalinių administracijos darbuotojams studijų programų kokybei užtikrinti bei tobulinti.  

Apklausų apie studijų dalykus (modulius) rezultatus, be jau minėtų komitetų ir administracijos, pasibaigus apklausų vykdymo laikotarpiui informacinėje sistemoje gali matyti ir patys dėstytojai. Tad pirminis šios apklausos vaidmuo – grįžtamasis ryšys dėstytojui. A. Uždanavičiaus nuomone, dėl šios priežasties apklausas pildantys studentai galėtų skirti laiko platesniems ir išsamesniems komentarams, kurie dėstytojams labai svarbūs. Be to, priimdamos sprendimus, į rezultatus kaip į vieną iš informacijos šaltinių atsižvelgia ir priėmimo bei atestacijos komisijos, geriausių metų dėstytojų atrankos komisija.  

Visais šiais atvejais labai svarbu vertinimų kiekis: kuo daugiau studentų užpildys apklausą, tuo rezultatai bus vertingesni, patikimesni. Pašnekovai atkreipė dėmesį, kad kai kurie studentai vis dar baiminasi dėl apklausų anonimiškumo. „Tai aš galiu užtikrinti – mes niekaip negalime matyti, kas konkrečiai užpildė apklausą. Netgi ten, kur galite įrašyti savo elektroninį paštą ir taip dalyvauti momentinėje loterijoje – ši dalis yra atsieta nuo respondento“, – patikino A. Uždanavičius.

Atnaujinamos dalyko apklausos: kas keičiasi?

Bendrą universitetinę dalyko (modulio) anketą atnaujinančios darbo grupės vadovės doc. S. Girdzijauskienės nuomone, VU vis intensyviau pradedama kalbėti apie dėstytoją, kuris yra ne tik geras mokslininkas, bet ir geras dėstytojas, turintis tam tikras pedagogines kompetencijas.  

Todėl šiuo metu atnaujinamo dalyko (modulio) apklausų klausimynas pradėtas sudaryti daug anksčiau – nuo diskusijos, kas yra geras dėstymas VU. Taip buvo suformuluotos bazinės pedagoginės kompetencijos, kurios greitu metu pasieks VU Senatą tvirtinimui.  

Pasak doc. S. Girdzijauskienės, remiantis šiomis kompetencijomis, sudarytas ir klausimynas, todėl studentų nuomonė bus nepamainoma siekiant sužinoti daugiau apie dalyko struktūrą, dėstytojo teikiamo grįžtamojo ryšio kokybę, egzaminų vykdymą. Atnaujintoje apklausoje, pašnekovės teigimu, keičiasi ne tik klausimai, bet ir visa loginė struktūra.  

Atnaujintoms apklausos anketoms rengti ieškota tam tikrų rodiklių, remtasi mokslinėmis žiniomis, siekiant sukonstruoti patikimą ir validų klausimyną, atlikta plati mokslinės literatūros, susijusios su studentų apklausomis apie studijuotą dalyką, analizė, išnagrinėtos egzistuojančios praktikos. 

Šiuo metu vykdomas atnaujinto klausimyno testavimas. Todėl visi studentai, kurie atsitiktiniu būdu parinkti gauna kvietimą užpildyti atnaujintą klausimyną apie vieną atsitiktinai parinktą studijuotą dalyką, kviečiami skirti laiko tai atlikti ir taip prisidėti prie instrumento, leisiančio objektyviau vertinti dėstymo kokybę, sukūrimo. 

Grįžtamasis ryšys tiesiogiai susijęs su studijų kokybe

A. Rinkevičiūtės manymu, geriausia grįžtamojo ryšio dalis yra galimybė laiku įgyvendinti pokyčius ir tai padaryti pakankamai greitai. Tai įrankis, kuris padeda suderinti visų dalyvaujančių pusių interesus ir pamatyti, kaip iš tiesų keičiasi studentų lūkesčiai, dėstymo metodai ir pačios studijos.  

„Aš manau, kad VU studentai yra sąmoningi kokybės kūrėjai, o grįžtamasis ryšys – to dalis. Jis mums tikrai labai svarbus, galvojant apie kitų metų ar kito semestro kursus. Kartais studentai išsako ir labai universalius dalykus, taikytinus ne tik tuo laiku studijuotam dalykui – tada jie ir patys gali turėti galimybę pajusti, kaip pasikeičia dėstytojas ar jo dėstomas dalykas“, – įsitikinusi doc. S. Girdzijauskienė.  

Pasak A. Uždanavičiaus, studijų kokybė susideda iš trijų svarbiausių elementų: įsitraukusio angažuoto studento, gerai ir noriai dėstančio dėstytojo ir tinkamų sąlygų jų santykiui, mokymosi procesui įvykti. Todėl, užtikrinant grįžtamojo ryšio kultūrą universitete – gebėjimą konstruktyviai išsakyti pastabas, lūkesčius ir juos tinkamai priimti, visi šie trys elementai gerėja. Dėstytojas pradeda geriau dėstyti, o darbas tampa malonesnis, studentas labiau įsitraukia į šį procesą, aiškiau supranta ir įvertina turimas žinias, gerėja ir pats dėstytojo ir studento santykis. Taigi grįžtamasis ryšys arba jo kultūros egzistavimas universitete tiesiogiai veikia visus tris elementus.