Virginija Būdienė / E. Blaževič/LRT nuotr.
„Tai visiškai nenormalu“, – apie tai, kad šių metų matematikos brandos egzamino neišlaikė beveik trečdalis laikiusiųjų, sako matematikė, buvusi švietimo ir mokslo viceministrė, dabartinė Vilniaus politikos analizės instituto direktorė Virginija Būdienė.
Trečiadienį paaiškėjus, kad matematikos egzamino neišlaikė kas trečias abiturientas, padaugėjo klausiančiųjų – kokios to priežastys, ar Lietuvos moksleiviai tragiškai nemoka matematikos, kaip galime pakilti iš dugno?
„Dienos temos“ pokalbis apie nebe pirmus metus besitęsiančią problemą – su politikos analizės instituto direktore Virginija Būdiene, Vilniaus Gedimino technikos universiteto studijų prorektoriumi prof. dr. Romualdu Kliuku ir matematikos mokytoju, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto doktorantu Vytautu Miežiu.
– Į laidą taip pat kvietėme švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių, tačiau jis šiai temai laiko nerado. Išplatintame pranešime ministras konstatuoja, kad bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai, ir juos žada nuo rudens, nors specialistai apie problemas signalizuoja metų metus.
Pone Miežy, matematikos neišlaikė dar neregėtas skaičius abiturientų. Kuo jūs tai paaiškintumėte?
V. Miežys: Man rodos, šis eksperimentas, kuris įvyko, apie kurį mes sužinojome šiandien, labai įdomus ta prasme, kad 2008 metais pradėjome moksleivius mokyti pagal naująsias programas, t. y. būtent prieš 12 metų. Šie moksleiviai, kurie laikė egzaminą, buvo pradėti mokyti pagal naujas programas. Naujose programose vienas labai svarbių dalykų buvo, kad moksleiviai turi būti išmokomi mokytis, tai yra mes turime jiems suteikti ne tik matematikos žinių, bet jie turi būti išmokomi mokytis. Akivaizdu, kad mums nepavyko to padaryti. Dabar klausimas – ar mes per mažai stengėmės, ar apskritai neįmanoma išmokyti mokytis? Mano požiūriu ir žvelgiant į kitų valstybių patirtį, iš tiesų išmokyti mokytis arba suteikti moksleiviams labai bendrų gebėjimų, pavyzdžiui, kritinio mąstymo, mokėjimo mokytis, yra be galo sudėtinga. Atrodo, kad pasaulio mokslininkų bendruomenė dar nežino, kaip tą padaryti. Ką mes žinome kaip mokslininkai? Mes žinome, kaip suteikti žinių. Tačiau mes, kaip visuomenė, šiuo metu esame labai stipriai nusigręžę nuo žinių, manome, kad žinios greit pasensta. Guglas yra, viską galima greitai sužinoti. Ir, žinoma, dabartiniu visuomenės požiūriu, žymiai svarbesni yra būtent tie bendrieji gebėjimai.
Matematikos egzaminas / E. Blaževič/LRT nuotr.
– Ką mokiniai veikia mokykloje 12 metų, jeigu po to nesurenka 9 taškų iš 60?
V. Miežys: Mano galva, per daug laiko tiek mokytojams, tiek moksleiviams buvo skiriama ugdant būtent bendruosius gebėjimus, o ne žinias. Aš dirbu matematikos mokytoju 10 metų. Esu gavęs per 100 kvietimų į įvairius seminarus, tik du iš jų buvo į matematikos žinių seminarus. Visi kiti buvo bendrieji gebėjimai: kaip paaiškinti temą visiems vaikams, kaip individualizuoti ugdymą, kaip diferencijuoti ugdymą. Bet kaip paaiškinti paprastąsias trupmenas arba kaip paaiškinti moksleiviams daugybą, tokių seminarų nėra, Lietuvoje jie nevyksta. Mes esame nusigręžę nuo žinių. Paaiškinti daugybą nėra trivialu, tai yra labai sudėtingas dalykas. Grupės mokslininkų prie to dirba, yra prirašyta knygų ir gilintis į tai reikia ir galima. Jeigu mes į tas žinias gilintumės kaip visuomenė, tiek mokytojai, tiek moksleiviai – aš esu tikras – pasiektume geresnių rezultatų.
– Ponia Būdiene, esate matematikė, buvusi matematikos mokytoja, buvusi švietimo ir mokslo viceministrė. Šiemet matematikos neišlaikė 32 procentai, ką tai reiškia? Ar tai normalu?
V. Būdienė: Manau, tai visiškai nenormalu. Iš tikrųjų tai palyginti neadekvatu. Jeigu palygintume su kitų egzaminų išlaikymu, anglų kalbą išlaikė 99 procentai, lietuvių kalbos valstybinį egzaminą – 89 procentai, o mokyklinį – 94 procentai. Ir kitus egzaminus išlaikė panašiai – apie 90 procentų moksleivių. Žinoma, masiniai egzaminai yra trys: lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos ir matematikos. Dabar jau taip pasidarė, kai techniškieji universitetai pareikalavo ir buvo priimtas sprendimas, kad priimant į visas studijų programas įskaičiuoti matematikos išlaikymą į valstybės finansuojamas vietas. Jie bus pirmieji, kurie nukentės nuo šio savo uolaus noro. Buvo tikimasi, kad daugiau vaikų bus mokančių matematiką, daugiau ten ir stos, bet šiemet išėjo priešingai. Buvo paskubėta, tai yra visiškai nemotyvuota. Kiti dalykai, kuriuos laikė vaikai, ten net nedideli skaičiai pasirinkusiųjų, bet visur apie 90 procentų išlaikymas. Vadinasi, negalime sakyti, kad mūsų vaikai yra negabūs matematikai, neturi gebėjimų analitiškai mąstyti ir svarstyti. Manyčiau, kad šaknys galbūt net susijusios su užduočių parengimu, nes taip negali būti, kad anglų kalbą išlaiko 99 procentai ir visi sako, koks lengvas egzaminas, o matematiką teišlaiko 67 procentai. Ir iš tikrųjų, peržiūrėjus užduotis, jos šiek tiek panašesnės į galvosūkių rinkinį negu į matematikos sąvokų supratimu paremtus uždavinius.
Virginija Būdienė, Romualdas Kliukas, Mindaugas Jackevičius / E. Blaževič/LRT nuotr.
– Bet teko girdėti mokytojų pareiškimų, kad neblogas, nesunkus egzaminas ir netgi gabus dešimtokas galėtų jį išlaikyti. Juolab kaip sakė vertinimo komisijos pirmininkas, kai kur tiesiog aritmetiškai užteko sudėti skaičius ir atsakymas būtų buvęs padiktuotas.
V. Būdienė: Aš mačiau tą vertinimo komisijos pirmininko komentarą. Negalėčiau sutikti – nebuvo nė vieno uždavinio, kur reikia tik ką nors sudėti, čia jau būtų 4 klasės uždavinys, tokių uždavinių nebuvo. Iš kitos pusės, reikia prisiminti, kad pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas prieš dvejus metus, 2018-aisiais, tai yra tų pačių vaikų, kurie dabar laikė egzaminą, taip pat buvo labai panašus – tiktai apie 60 procentų mokinių perlipo tą kartelę.
– Nacionalinė švietimo agentūra tą ir sako: nieko keisto, prieš dvejus metus buvo tas pats.
V. Būdienė: Labai keista. Todėl, kad per tuos dvejus metus žinant, kad tokios kartelės po 10 klasės vaikai neperžengė, nebuvo nė piršto pajudinta, kad situacija pasikeistų.
Mokiniai, mokykla, abiturientai / D. Umbraso/LRT nuotr.
– Vadinasi, dvejus metus praleido be reikalo – niekais, vėjais, jeigu net negali išlaikyti matematikos egzamino?
V. Būdienė: Bet pagrindinis klausimas – ką mes apskritai apibrėžėme kaip brandą ir ar tikrai šitas egzaminas yra brandos egzaminas? Gal jį norėta padaryti labiau kaip stojamąjį egzaminą. Taigi tų problemų yra daugybė.
– Pone Kliukai, būtent techniškieji universitetai labai norėjo matematikos, štai matematika grįžo ir paaiškėjo, kad šįmet krito 32 procentai, neįveikė barjero.
R. Kliukas: Mes seniai kovojome ir buvome ne kartą išjuokti, kai prašėme, kad matematikos egzaminas būtų privalomas. Matematika reikalinga visur, net ir filosofijoje, tai vienas pagrindinių dalykų ekonomiką studijuojant. Bet aš manau, kodėl taip įvyko, čia yra giluminės problemos. Ne tik nuo 2008 metų, kaip pašnekovas sakė, gal ir anksčiau.
Tai, manau, yra valstybės problemos, yra mokymosi metodų problemos, mokytojų kvalifikacijos problemos ir, aišku, mokinių. Ką pasakė prieš tai pašnekovas – kad neišmokome jų mokytis.
Romualdas Kliukas / E. Blaževič/LRT nuotr.
– Kokie studentai pas jus ateina?
R. Kliukas: Studentai ateina neblogi, du trečdaliai studentų yra tikrai gabūs ir norintys mokytis. Tą parodo ir tai, kad nebaigia studijų inžineriniuose moksluose, moksluose, kurie nėra sunkūs, bet kur reikia kiekvieną dieną dirbti, 25 procentai.
– Bet kokia jūsų versija – kas atsitiko šįmet su matematika, kad 32 procentai neišlaikė egzamino?
R. Kliukas: Nesu užduočių ekspertas, edukologas ir to negalėčiau komentuoti.
– Gal užaugo silpnesnė karta, kuriai matematika neįkandama, gal jie mokomi kažkaip senoviškai?
R. Kliukas: Gerai, nuo mokinių pradėkime. Mokiniui dabar reikia naujų mokymo metodų. Jeigu be kompiuterio, be kokio nors vaizdinio – jam neįdomu. Reikia sudominti.
Kodėl jis nėra sudominamas? Galbūt mokytojams, mokytojų kvalifikacijai neskiriama daug dėmesio? Juk savivaldybės turi pinigų mokytojų kvalifikacijai ir taip toliau, bet, kaip rodo pavyzdžiai, juos išleidžia saviems, savivaldybėje esantiems darbuotojams apmokėti, vadinasi, tie kursai nėra kvalifikuoti. Pavyzdžiui, VGTU, mes pirmame antrame kurse nemokamai papildomai mokome matematikos, fizikos, chemijos. Nes matome, kad tie, kurie nelaikė valstybinio egzamino ar išlaikė prastai, prasti rezultatai, turime juos papildomai mokyti.
– Ponia Būdiene, bet ar tikrai netikėti rezultatai? Tarptautiniai tyrimai jau seniai signalizavo, kad Lietuvos moksleivių matematinio raštingumo pasiekimai žemesni už vidurkį. Valstybės kontrolė nuolat kartoja, kad rezultatai yra prastėjantys, nors pinigų švietimui skiriama daugiau. Tai gal neturėtų būti didelės nuostabos, kad tiek daug neišlaikiusiųjų?
V. Būdienė: Čia yra du dalykai: Valstybės kontrolė ir PISA, tarptautiniai tyrimai. Tarptautinių tyrimų užduotys yra visiškai kitokios negu mūsų brandos egzaminų užduotys, tad nereikėtų tų dalykų lyginti. Dėl Valstybės kontrolės – taip pat rezervuotai žiūriu į jų analizę. Bet reikia pasakyti vieną dalyką: mes akivaizdžiai tikriname ne tai, ko mokome vaikus mokykloje. Jeigu tikrintume tai, rezultatai būtų panašūs – 99 ar 98 procentai. Vadinasi, su matematikos egzamino problemomis niekas iki šiol nedirbo, normaliai nežiūrėjo. Kodėl prasti rezultatai buvo po dešimtos klasės? Nemačiau nė vieno tyrimo. Išvis Lietuvos ugdymo turinio problema yra tokia, kad nėra labai aiškaus vieno centro, metodiškai dirbančio su kiekvieno dalyko metodikomis, kaip mokyti mokymo priemonėmis. Tas turinys atsiranda atsitiktiniu būdu, niekas jo iki galo nevaldo. Nes kas yra kiekvieno dalyko – matematikos, fizikos, chemijos, istorijos – mokymas?
Tai yra sistema, tai yra kompleksas dalykų, tai yra pagrindinis tikslas, turinys, metodai, vadovėliai, kitos techninės mokymo priemonės, mokytojų kvalifikacija. Mes išvis nežinome, kokia yra mūsų, pavyzdžiui, matematikos, mokytojo kvalifikacija. Čia labai teisingai buvo sakoma – kvalifikacijos sistema sugriauta. Bendrųjų kompetencijų mokytojus pamoko kažkokie švietimo centrai savivaldybėse, bet dalykinių kompetencijų – matematikos, fizikos – niekas iš esmės nesiima kelti mokytojų kvalifikacijos, atnaujinti. Nė vienas universitetas sistemiškai to nedaro. Valstybė tuo nesirūpina, sugriovė, manė, kad savaime atsiras mokytojų rengimas. Pernai ar užpernai – tikrinausi duomenis – buvo parengti keturi matematikos mokytojai.
– Klausimas – kas mokys vėliau? Ką daryti, kad kitąmet nebūtų dar prastesni rezultatai? Į ką šiandien reikėtų besti pirštu – į ministeriją, mokytojus ir pačius mokinius?
R. Kliukas: Kaip ir sakė gerbiamoji pašnekovė, valstybėje visiškai nėra švietimo politikos tęstinumo. O bendrojo ugdymo sistema yra visiškai apleista, nepriklausomybės metais nieko nedaryta. Mes, lietuviai, visi esame švietimo ir krepšinio specialistai.
Tai jeigu mes krepšinio mokome nuo pirmos klasės, motyvuojame – turime gerus rezultatus.
Švietime trejus metus jungėme universitetus, dabar dvejus metus gelbėsime kolegijas su papildomomis stipendijomis, skirdami mokykloms stipendijas, kur nėra specialistų, kur kokybė jau prasta, nes keletą metų nevykdome programų. Profesinis orientavimas mokykloje taip pat visiškai užmirštas ir tą vykdo universitetai.
– Ar ne per didelė bausmė tiems, kas neišlaikė matematikos egzamino, būti paliktiems be nemokamų studijų?
R. Kliukas: Turiu pasakyti du dalykus. Į nemokamas studijas, jeigu stosite į inžinerinius mokslus ar informacines technologijas ir turėsite 5,4 balo, valstybė prideda labai daug visokių barjerų: 5,4 balo, iš 7 dalykų turi turėti vidurkį septynetą. Nors kaip pasitaisyti metinį vidurkį, nėra sistemos, ministerija nesukuria jau kelinti metai, ir tada visam gyvenimui esi paženklintas, negali įstoti į aukštąją.
Matematikos egzaminas / BNS nuotr.
V. Būdienė: Bet valstybė pergudravo pati save, skyrė 16 000 valstybės finansuojamų vietų. Matematiką išlaikė tik apie 10 tūkstančių.
– Vadinasi, daugybė vietų liks neužpildyta arba reikės mokėti už studijas.
V. Būdienė: Labiausiai provincijos vaikai bus nuskriausti.
Mindaugas Jackevičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt
Vaizdo įrašą galite pamatyti čia