Sidebar

MIF dėstytoja dalyvavo Socialinės apsaugos ekspertų susitikime

2019 11 07 Socialines apsaugos ekspertai380x250Spalio viduryje fakulteto dėstytoja dr. Aldona Skučaitė, atstovaudama Tarptautinei aktuarų asociacijai, dalyvavo Socialinės apsaugos forume. Jis vyko Ženevoje esančioje Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) būstinėje. Tai kasmetinis  renginys skirtas iššūkiams, su kuriais susiduria išsivysčiusių šalių socialinės apsaugos sistemos, aptarti.  

Šiemet jame dalyvavo 15 ekspertų, atstovaujančių Tarptautinę ir Europos aktuarų asociacijas (IAA ir AAE), Tarptautinę darbo organizaciją (ILO), Tarptautinę socialinės apsaugos asociaciją (ISSA), Pasaulio sveikatos organizaciją (WHO) bei Pasaulio Prekybos organizaciją (WTO).

Socialinė apsauga apima daugelį mūsų gyvenimo sričių: motinystės/tėvystės išmokos, finansinė parama dėl sužalojimų darbe ar profesinių ligų, pensijos bei kitos socialinės išmokos. Dauguma socialinės apsaugos sistemų yra kompleksinės, apima kelias amžiaus grupes ar net kartas, rizikų valdymas pakankamai sudėtingas, todėl dažnai socialinės apsaugos paslaugos finansuojamos per viešąją finansų sistemą.

Aktuarai – verslo profesionalai, gebantys įvertinti finansinių rizikų kainą, tad socialinė sritis – viena iš jų veiklos sričių. Kaip ir versle, socialinėje apsaugoje svarbu:

  • ar sistema veiks stabiliai;
  • ar sistema užtikrins bent minimalią adekvačią paramą;
  • kiek tai kainuos, kas ir kada už tai mokės.

Kaip pasakoja dėstytoja A. Skučaitė, „aktuaro, finansinių rizikų valdymo specialisto, pagalba itin svarbi. Aktuarai gali padėti sudarant socialinių reiškinių „žemėlapį“ – aktuarinį modelį, finansiškai įvertinant prisiimamus įsipareigojimus, kurie gali būti itin ilgo laikotarpio (pavyzdžiui, vienos kartos pensijų „kontraktas“ gali trukti net iki 100 metų), įvertinant, ar sistema bus adekvati ir stabili tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu. Sprendžiant šiuos uždavinius aktuarui svarbu įvertinti daugelį parametrų ir – kas dar svarbiau – ryšius tarp jų. Todėl forume išsamiai aptarėme pokyčius skirtingų šalių gyventojų mirtingume bei mirtingumo skirtumus tarp tos pačios šalies, tačiau skirtingų socialinių grupių gyventojų; mažėjančio gimstamumo poveikį socialinėms sistemoms; paramą dėl traumų ar ligų darbe ir kokius iššūkius socialinei sistemai kelia naujos darbo organizavimo formos, pavyzdžiui, uberizacija. Šiuolaikinis aktuaras turi ne tik gebėti naudoti modelius bei technikas, bet ir suprasti ekonominę – socialinę veiklos aplinką, susigaudyti dideliame duomenų kiekyje. Jam būtinos ne tik matematikos, bet ir kitų sričių – ekonomikos, demografijos, duomenų mokslo žinios.“

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos
Sutinku