Grįžti

TAIKOMOSIOS MATEMATIKOS SPECIALISTŲ RENGIMO KTU PROBLEMOS

Vidmantas PEKARSKAS (KTU)

Pranešime nagrinėjami šie klausimai:

  • galima matematikos ir taikomosios matematikos studijų programų struktūra ir jų skirtumai;
  • KTU taikomosios matematikos studijų programos ir vidurinės mokyklos matematikos programų sąsajos.

    • Autorius yra tos nuomonės, kad matematikos ir taikomosios matematikos programos turi aiškiai skirtis ir netgi tuo atveju, kai abi šias programas baigusiems teikiamas (kaip yra iki šiol) tas pats kvalifikacinis laipsnis – matematikos bakalauro. Tačiau šiose programose turi būti aiškiai užfiksuota skirtinga minimali matematikos modulių apimtis bei minimalios matematikos modulių blokų apimtys. Kokios jos galėtų būti, iliustruoja 1 ir 2 lentelės.
    1 lentelėje pateiktas abiejų matematikos krypties studijų programų – matematikos ir taikomosios matematikos –struktūros projektas.

    Matematikos krypties studijų programų struktūra

    1 lentelė

    Studijų programos blokai

    Matematikos
    studijų programa

    Taikomosios matematikos
    studijų programa

    Bendrasis universitetinis ³ 24 kr.

    28

    28

    Laisvai pasirenkamų dalykų ³ 8 kr.

    8

    8

    Fizinių mokslų srities pagrindų ³ 40 kr.

    44

    50

    Matematika

    16

    16

    Informatika

    12

    18

    Fizika

         		 

    10

    Kiti

    16

    6
         

    Specialaus lavinimo ³ 64 kr.

    84

    74

    Matematika

    ³ 48

    ³ 34

    Taikomoji matematika

    ³ 4

    ³ 10

    Specializacijos srities dalykai

         		 

    ³ 22

    Baigiamasis darbas

    8

    8
         

    Iš viso kreditų studijų programoje:

    160

    160

    Matematikos modulių minimali apimtis kartu su baigiamuoju darbu

    ³ 80+8

    ³ 60+8

    2 lentelėje pateiktos minimalios matematikos modulių blokų apimtys, kurios mūsų manymų turi būti privalomos, norint suteikti matematikos bakalauro laipsnį baigusiems matematikos arba taikomosios matematikos studijų programą.

    Matematikos modulių blokų minimalios apimtys

    2 lentelė

    Modulių blokai

    Matematikos
    studijų programa

    Taikomosios matematikos
    studijų programa
    1. Analizė (matematinė analizė, funkcinė analizė, realaus ir kompleksinio kintamojo teorija ir t.t)

    ³ 20

    ³ 16
  • Algebra (tiesinė algebra, algebrinės struktūros)
    		•

    ³ 8

    ³ 4
  • Diferencialinės lygtys (paprastos ir dalinių išvestinių)
    		•

    ³ 8

    ³ 4
  • Skaitiniai metodai (bazinis kursas, diferencialinių lygčių skaitiniai sprendimo metodai, optimizavimas)
    		•

    ³ 8

    ³ 8
  • Tikimybių teorija ir matematinė statistika
    		•

    ³ 8

    ³ 8
  • Geometrija (analizinė geometrija, diferencialinė geometrija, topologija)
    		•

    ³ 8

    ³ 4
  • Diskrečioji matematika, matematinė logika

    • ³ 4

    ³ 6
         

    Iš viso

    		    

    1-7 blokų modulių apimčių suma

    ³ 64

    ³ 50

    Taikomosios matematikos apimčių suma

    ³ 4

    ³ 10

    Bakalauro baigiamasis darbas

    8

    8

    Matematikos modulių minimali apimtis kartu su baigiamuoju darbu

    ³ 80+8

    ³ 60+8

    Yra ir kitas šios problemos sprendimo kelias – baigusiems taikomosios matematikos studijų programą teikti naują Lietuvoje kvalifikacinį laipsnį – taikomosios matematikos bakalauro laipsnį, kurio įsteigimo klausimas yra tolimesnių diskusijų objektas. Šis klausimas pastaruoju metu jau pradedamas diskutuoti ir Europoje. JAV ir kai kuriose Europos šalyse (tiesa, jų yra nedaug ) jau šiuo metu teikiami du kvalifikaciniai laipsniai – matematikos ir taikomosios matematikos bakalauro. Aišku, kad šis klausimas nėra toks paprastas, nes lygiagrečiai iškils problemos dėl magistrų ir daktarų laipsnių.
    KTU Taikomosios matematikos studijų programoje baziniam tiesinės algebros ir analizinės geometrijos elementų, diferencialinio ir integralinio skaičiavimo, diferencialinių lygčių kursui skiriama 12 kreditų, taigi po 4 kreditus per pirmuosius 3 semestrus. Ypač sunki yra pirmojo semestro programa, į kurią įtraukti tiesinės algebros ir analizinės geometrijos elementai, vieno ir kelių kintamųjų funkcijų diferencialinis skaičiavimas. Nors ribų teorijos ir vieno kintamojo funkcijų diferencialinio skaičiavimo elementai dėstomi vidurinėje mokykloje, tačiau šiuos klausimus tenka dėstyti universitete iš naujo. Manome, kad reikia taip suderinti vidurinės mokyklos ir universiteto matematikos programas, kad būtų išvengta dubliavimo. Į mokyklos programą tikslinga įtraukti mažesnį aukštosios matematikos klausimų ratą, tačiau jiems skirti tiek laiko, kad jų nebereiktų dėstyti universitete.

    Grįžti