Daugeliui žinoma klasikinė, nuotykinėje literatūroje sutinkama, terminologija: kodas, šifras, raktai. Be to, vis labiau populiarėja modernesnės sąvokos: viešo rakto kriptosistemos, autentifikacija, elektroninis parašas. Kurso klausytojai susipažins su šių savokų matematine interpretacija bei įvairiais informacijos šifravimo būdais. Nereikėtų tikėtis, kad šio kurso klausytojas sugebės įsilaužti į bet kurio banko ar karinės žinybos kompiuterius. Tačiau parašyti laišką, kurio negalės perskaityti smalsus, bet kriptologijos kurso neklausęs "blogietis", jis tikrai galės.

Pageidautinos pradinės žinios: tikimybių teorijos ir algebros pradmenys. Reikalui esant, kurso įvadinėje dalyje trūkstamas žinias bus galima atgaivinti.

1. Kriptologija, kriptografija, kriptoanalizė: kas tai yra
2. Kriptografinės sistemos
3. Kriptografinės sistemos slaptumo matas
4. Simetrinės kriptografinės sistemos
   • Cezario ir Vižene šifrai.
   • Kasiskio ir Frydmano testai
   • Vienkartinio rakto sistema
5. Algoritmų sudėtingumo problema
   • Polinominio laiko algoritmai
   • NP problemos
6. Vienakryptės funkcijos
7. Asimetrinės kriptografinės sistemos
   • Lucifer kriptosistema
   • Kriptosistema be raktų
   • Viešo rakto kriptosistemos
     • RSA
     • Merkle-Hellman'o ("kuprinės") kriptosistema
8. Elektroninis parašas

1. Beutelspacher A. Kryptologie, Braunschweig: Vieweg, 1994.
2. Koblitz N. A course in Number theory and Cryptography, Springer Verlag, 1987.
3. Koblitz N. Algebraic Aspects of Cryptography, Springer Verlag, 1998.
4. Stakėnas V. Informacijos kodavimas, Vilnius: Vilniaus universitetas, 1996.
5. Welsh D. Codes and Cryptography, Oxford: Clarendon Press, 1988.

Pradinis puslapis | Main page