Dalyko sando kodas

ZKSA3124

Dalyko sando pavadinimas

Žmogaus – kompiuterio sąveika

Dėstytojo (-jų) pedagoginis vardas, mokslo laipsnis, vardas ir pavardė

Dr. Kristina Lapin

Katedra, centras

Programų sistemų

Fakultetas, padalinys

Matematikos ir informatikos fakultetas

Dalyko sando lygis

pirmosios pakopos

Semestras

pavasario (6)

ECTS kreditai

4,5

VU kreditai

3

Auditorinės valandos

viso dalyko 64

Paskaitų 32

seminarų

Pratybų

laboratorinių darbų 32

Konsultacijų

Reikalavimai

Programų sistemų inžinerija I ir II,
Vizualus programavimas.

Dėstomoji kalba

Lietuvių

Dalyko sando tikslai ir numatomi gebėjimai

– suvoks žmogaus ir kompiuterio sąveiką įtakojančias problemas, naudotojo interfeiso svarbą,
– supras interfeisų įtaka naudotojo veiklai, naudotojų ir užduočių įvairovės įtaka interfeiso kūrimui, naudotojų žinių ir fizinių gebėjimų ribotumą,
– įgys grupinio darbo įgūdžių: interfeiso architekto vaidmuo programų sistemos kūrimo komandoje,
– supras interfeiso kūrimo etapus programų sistemos gyvavimo cikle, naudojamumo vertinimo naudą ir metodus,
– išmoks pasirinkti interfeiso kūrimo įrankį, atsižvelgiant į projekto reikmes,
– gebės kurti ir vertinti interfeiso eskizinius ir detalius prototipus.
Šiame kurse yra įtvirtinamos šios Programų sistemų inžinerijos I ir II žinios: poreikių analizė ir aukščiausio lygmens tikslų formulavimas, programų sistemų projektavimas, dokumentavimo įgūdžiai. Kuriant prototipus  remiamasi Vizualaus programavimo kurse įgytomis žiniomis ir įgūdžiais.

Dalyko sando turinys

1.    Žmogaus-kompiuterio sąveikos apžvalga: įvadas (žmogus, kompiuteris, interfeisas), atsiradimo istorija, svarba, ateitis.

2.    Naudotojo fiziniai gebėjimai: jutimo organai (rega, klausa ir kiti), sąmonė ir pažinimas, atmintis.

3.    Panaudojamumas, interfeiso architekto vaidmuo programų sistemų gyvavimo cikle: naudotojų analizė, poreikiai ir tikslai.

4.    Tikslinis projektavimas, naudotojų tipai ir profiliai

5.    Duomenš rinkimas panaudojamumo tikslams formuluoti.

6.     Naudotojui palankus projektavimas.

7.     Panaudojamumo vertinimas: modeliniais vertinimai,  ekspertų tikrinimai, testavimas, eksperimentai.

8.     Interfeisų paradigmos.

9.     Tinklapių panaudojamumas.

10.  Naudotojo interfeiso kūrimą remiančios priemonės: aprašo kalbos, priemonių taksonomija. Sąveikos aparatūra.

11.  Rekomendacijos (navigavimo, spalvinimo, neįgaliems, dėmesio atkreipimo, įvesties ir kitos), principai (naudotojų įgūdžiai ir užduotys, sąveikos stilius, „auksinės interfeiso kūrimo taisyklės“, klaidų prevencija ir kiti), teorijos (lygmenys, veiksmų–etapų modelis, GOMS modelis, gramatikos).

12.  Grafinio naudotojo interfeiso projektavimas: įvadas, metaforos, piktogramos, įvairių platformų stiliai, lygmenys, metodikos, scenarijų kūrimas, socialinis poveikis, teisiniai aspektai.

13. Tiesioginio manipuliavimo ir virtualios naudotojo aplinkos, Meniu, formos ir dialogų langai.

14. ŽKS standartai

Pagrindinės literatūros sąrašas

1. Lapin, K. (2003). Žmogaus ir kompiuterio sąveikos mokymo priemonė. http://www.mif.vu.lt/~moroz/priemone/hci.pdf
2. Žmogaus ir kompiuterio interfeiso laboratorinių darbų metodinė priemonė, 2007.
3.    Preece, J., Rogers, Y., Sharp, H.. Interaction Design: beyond human-computer interaction, John Wiley & Sons, Inc. 2002, 2007.

4.   Shneiderman, B., Plaisant, C. Designing the User Interface: Strategies for Effective Human-Computer Interaction, 4th edition, Pearson/ Addison-Wesley, 2005.

5. Čaplinskas, A. (1998). Programų sistemų inžinerija. II  dalis. Vilnius: MII.

Papildomos literatūros sąrašas

1. Dix, A., Finlay, J., Abowd, G., Beale, R. Human Computer Interaction. London: Prentice Hall Europe, 2003.

2. Faulkner, Ch. The Essence of Human-Computer Interaction., Pearson Prentice Hall,1996.

Mokymo metodai

Paskaitose yra derinamas apžvalginis ir probleminis mokymas: pristatomos sąvokos iliustruojamos konkrečiais interfeisų kūrimo pavyzdžiais.

Per pratybas studentų komandos atlieka ir atsiskaito penkis laboratorinius darbus:
1) esamų interfeisų trūkumų referatas, 2) naudotojų charakteristikos ir panaudojamumo tikslai, 3) eskizinis prototipas ir jo vertinimas, 4) patobulinto interfeiso testavimas, 5) detalaus prototipo euristinis tikrinimas.

Pratybų metu studentams aiškinami grupinių laboratorinių darbų tikslai ir struktūra. Studentai yra konsultuojami konkrečiais projekto vykdymo klausimais. Parengtų grupinių laboratorinių darbų  pristatymai vyksta  užsiėmimų metu.

Lankomumo reikalavimai

Nėra.

Atsiskaitymo reikalavimai

Egzaminą raštu gali laikyti studentai, sėkmingai atlikę ir apgynę nemažiau  kaip 60% laboratorinių darbų.

Vertinimo būdas

Kaupiamasis įvertinimas: 50% – laboratoriniai darbai , 50% –  egzaminas.

Aprobuota katedros

2009 02 02

Patvirtinta Studijų programos komiteto

2009 02 03