MIF Informatikos katedros 2007-2010 metų doktorantės Indrės Žliobaitės disertacija ADAPTYVUS MOKYMO IMTIES FORMAVIMAS buvo pateikta metų geriausių 2010 metais apgintų Lietuvoje mokslo daktaro disertacijų konkursui ir ji tapo šio konkurso laureate.
Renkant geriausius darbus, atsižvelgta į tokius kriterijus kaip mokslinių tyrimų svarba ir vertė, tyrimų metodologijos efektyvumas ir inovatyvumas, išvadų pagrįstumas, disertacijos originalumas. Didelis dėmesys buvo skiriamas disertacijos tema publikuotų darbų kokybei, atliktų tyrimų svarbai tarptautiniu lygiu.
Vertinimo komisijos sprendimu į antrąjį disertacijų atrankos etapą pateko disertacijos, kurias pernai Lietuvoje apgynė fizikai Jan Devenson, Gediminas Molis ir Donatas Narbutis, matematikė Jurgita Židanavičiūtė ir informatikė Indrė Žliobaitė. Geriausiu buvo pripažintas Montpellier universiteto (Prancūzija) fiziko Jan Devenson darbas.
Vienintelė iš technologijos mokslų srities konkurso laureate tapusi I. Žliobaitė baigė Stokholmo ekonomikos mokyklos balkalauro studijas Rygoje, o Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete įgijo magistro laipsnį. Daktaro disertaciją paruošė Vilniaus universitete (vadovas prof. Šarūnas Raudys), o taip pat stažuodamasi Anglijos, Suomijos ir Olandijos universitetuose.
Tyrimų tematika. Iki šiol duomenų analizės (angl Data mining) tyrimų srityje klasifikavimo ir prognozavimo algoritmai buvo kuriami statikoje, t.y. dažniausiai buvo laikoma, kad nagrinėjami uždaviniai nekinta.
Dėl gamtoje ir visuomenėje egzistuojančių atsitiktinių veiksnių, o taip pat augant mokslo nagrinėjamų problemų ratui vis dažniau susiduriame su reiškiniais, kurių nebegalima laikyti nekintančiais. Tokiais atvejais vietoj statinių turi būti kuriami dinaminiai modeliai. I. Žliobaitė viena iš pirmųjų pradėjoi tirti chaotinę aplinką, kur tiriamos problemos atsitiktininai kinta (angl. concept drift). Tokiais atvejais vietoj ilgą laiką trunkančių tiriamą uždavinį aprašančių stebėjimų reikia naudoti trumpesnes duomenų sekas, kurių ilgis (trukmė) turi būti nustatoma adaptyviai, priklausomai nuo pasikeitimų pobūdžio ir jų stiprumų. Pradėjusi dirbti šioje, naujoje tyrimų srityje I.Žliobaitė greitai rado neišnagrinėtą nišą savo tyrimams atlikti ir įrodė jos svarbumą.
Indės Žlobaitės disertaciniame darbe pakankamai giliai išnagrinėta ir pagrįta jos tyrimų pakraipos tematika atlikti tyrimai, argumentuotai pagrįstas jos pačios atliekamų tyrimų reikalingumas. Tai įrodo jos apžvalginis, plačiai pasaulio mokslinėje spaudoje cituojamas, apžvalginis straipsnis. Disertacijoje gautos teorijai ir praktikai svarbios išvados, reikalingos tiek eksperimentų planavimui, tiek jų rezultaų apdorojimui. Indrės Žliobaitės išvados remiasi gan griežtais matematiniais įrodymais, bei pakankamai didelės apimties kompiuterinio modeliavimo darbais, atliktais naudojant realaus pasaulio eksperimentinius duomenis.
Indrės Žliobaitės darbo rezultatai sulaukė plataus kitų šalių mokslininkų pripažinimo. Ruošiant disertacinį darbą ir po jo ji buvo kviečiama dirbti ir dirbo, keliuose Anglijos universitetuose, Suomijoje, Olandijoje, skaitė paskaitas seminaruose ir konferencijų pranešimus minėtose šalyse, o taip pat Kinijoje, Australijoje, Naujoje Zelandijoje, JAV. Visur jos rezultatai buvo gerai įvertinti. Duomenų bazės "Google scholar" duomenimis jie cituojami keliose dešimtyse užsienio autorių mokslinių publikacijų. Dar būdama doktorantė buvo prašoma recenzuoti mokslinius straipsnius tarptautiniams moksliniams žurnalams ir konferencijoms, pati dalyvavo kelių tarptautinių konferencijų programinių komitetų darbe. Kolegų pripažinimas rodo, kad Dr. I. Žliobaitės asmenyje susiformuoja stipraus tarptautinio lygio mokslinis darbuotojas.