Lietuvos mokslo premijos paskirtos devyniems VU mokslininkams

Lietuvos mokslų akademija. E. Kurausko nuotrauka

Vasario 5 dieną Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) Lietuvos mokslo premijų (LMP) komisija paskelbė, kas tapo 2017 m. LMP laureatais. Šiemet premija iš viso skirta vienuolikai mokslininkų, net devyni iš jų – Vilniaus universiteto (VU) bendruomenės nariai.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse premijos skirtos Ryčiui Ambrazevičiui už darbų ciklą „Akustikos metodų plėtra muzikos ir kalbos tyrimuose“ ir VU Istorijos fakulteto mokslininkei Daliai Klajumienei už darbų ciklą „Lietuvos XVIII a. antros pusės – XX a. pradžios pasaulietinių interjerų paveldas: dekoro elementų tyrimai“.

Fizinių mokslų srityje įvertinti VU matematikai, LMA tikrasis narys  Mifodijus Sapagovas ir Artūras Štikonas, kartu su kolega, LMA tikruoju nariu, Raimondu Čiegiu už darbų ciklą „Neklasikiniai diferencialiniai uždaviniai ir jų sprendimo metodai“, o taip pat LMA tikrasis narys, VU Fizikos fakulteto profesorius Leonas Valkūnas už darbų ciklą „Fotoindukuotų vyksmų savireguliacija ir valdymas molekuliniuose nanodariniuose“.

Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse laureatais tapo penki VU Gyvybės mokslų centro mokslininkai: LMA tikrasis narys Saulius Klimašauskas už darbų ciklą „Molekuliniai įrankiai epigenomikai ir rnomikai“, taip pat premija skirta LMA tikrajam nariui Virginijui Šikšniui, Giedriui Gasiūnui, Tomui Šinkūnui ir Tautvydui Karveliui už darbų ciklą „CRISPR-Cas sistemų tyrimai: nuo bakterijų imuniteto iki  genų redagavimo technologijos“.

Technologijos mokslų srityje Lietuvos mokslo premija nebuvo skirta.

Siekiant sudaryti sąlygas plėtoti mokslą ir skatinti produktyviai dirbančius mokslininkus, Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus.

Premijoms gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti ir paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui. Kasmet skiriamos ne daugiau kaip septynios Lietuvos mokslo premijos humanitarinių ir socialinių mokslų, fizinių mokslų, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų ir technologijos mokslų srityse.

Lietuvos mokslo premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema ir kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą ir (ar) labai prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant ir (ar) diegiant naujausias technologijas.

Trumpai apie laureatų darbus:

D. Klajumienė „Lietuvos XVIII a. antros pusės – XX a. pradžios pasaulietinių interjerų paveldas: dekoro elementų tyrimai“.

Pateikti darbai – tai vienos pirmųjų publikacijų, kuriose analizuojami mūsų šalies pasaulietinių pastatų XIX a. interjerai. Juose išsamiai aptariami sienų tapybos, sienų apmušalų, lipdinių, krosnių ir dekoratyvių grindų dangų raidos, pasiūlos ir paklausos aspektai. Šie tyrimai ne tik parodė Lietuvos interjero raidos savitumą nuo klasicizmo iki modemo, bet taip pat suteikė žinių apie buvusius, bet neišlikusius arba menkai išlikusius dekoravimo būdus ir medžiagas. Mokslininkės teorinės įžvalgos paskatino restauratorius ir paveldosaugininkus atkreipti dėmesį į iki tol menkai vertintus ir nesaugotus interjerų elementus.

M. Sapagovas, R. Čiegis ir A. Štikonas „Neklasikiniai diferencialiniai uždaviniai ir jų sprendimo metodai“

Diferencialinės lygtys su neklasikinėmis (nelokaliosiomis) kraštinėmis sąlygomis per pastaruosius tris dešimtmečius yra intensyviai nagrinėjami diferencialinių lygčių teorijoje ir skaičiavimo matematikoje ryšium su naujais matematinių modelių taikymais mechanikoje, hidrodinamikoje, biochemijoje, ekologijoje ir t. t. Tyrimai šiose srityse pradėti dar XX a. amžiaus antrajame dešimtmetyje. Lietuvoje pirmieji tyrimai pradėti prieš 30 metų, sprendžiant du taikomuosius uždavinius pažangiųjų technologijų Lietuvos įmonėse (skysto metalo kontaktų projektavimas ir difuzijos proceso puslaidininkinėse medžiagose valdymas). Autorių darbai pagal tematiką apima diferencialinių lygčių teorinius klausimus ir skaitinius sprendimo metodus (skirtuminių schemų stabilumas, iteraciniai metodai, paklaidų įverčiai), ir yra rimtas žingsnis į bendrosios nelokaliųjų uždavinių tyrimo bei sprendimo metodų teorijos sukūrimą.

L. Valkūnas „Fotoindukuotų vyksmų savireguliacija ir valdymas molekuliniuose nanodariniuose”

Šviesos poveikio metu organinėse medžiagose ir molekulinėse struktūrose generuojami eksitonai, galintys skilti į krūvininkų poras. Šiame darbų cikle buvo siekiama nustatyti optimalių energijos pernašos spartų ar krūvininkų generacijos efektyvumo aplinkos poveikio sąlygas. Buvo nagrinėjami kinetinės spektroskopijos su femtosekundine skiriamąja geba bei pavienių molekulių ar molekulinių darinių spektroskopijos duomenys, kurių analizei buvo taikomi įvairūs modeliavimo metodai. Pagrindiniai tyrimo objektai – biologinės kilmės nanodariniai, kurių aplinka yra baltyminė terpė. Palyginimo tikslams taip pat nagrinėjamos ir sudėtingos molekulės, molekuliniai agregatai, molekuliniai kristalai, anglies nanovamzdeliai. Gauti rezultatai leidžia nustatyti aplinkos poveikio grįžtamojo ryšio principus bei mechanizmus, turinčius taikomąją vertę.

V. Šikšnys, G. Gasiūnas, T. Šinkūnas ir T. Karvelis „CRISPR-Cas sistemų tyrimai: nuo bakterijų imuniteto iki  genų redagavimo technologijos“

CRISPR-Cas sistemos veikia kaip primityvi bakterijų imuniteto sistema ir padeda joms apsisaugoti nuo virusų. Bakterijos, turinčios šias sistemas, įsimena sutiktus virusus, įsistatydamos viruso DNR fragmentus į savo genomą, o jei virusas-įsibrovėlis vėl puola – jį sunaikina. Virusai kartais sugeba įveikti šį barjerą. Todėl, norint apsaugoti svarbias bakterijas, būtina suprasti kaip CRISPR-Cas sistemos veikia. Buvo tiriama, kaip dvi skirtingos CRISPR-Cas sistemos apsaugo pieno pramonėje naudojamas Streptococcus thermophilus bakterijas. Nustatyta, kad vienu atveju CRISPR-Cas sistema koduoja sudėtingą baltymų ir RNR kompleksą, vadinamą Cascade, kuris atpažįsta ir pažymi viruso DNR, kurią tada sunaikina kitas baltymas, vadinamas Cas3. Kitu atveju apsaugą suteikia vienintelis Cas9 baltymas, veikiantis kaip DNR molekulių žirklės. Panaudodamas mažą crRNR molekulę, Cas9 atpažįsta viruso DNR ir ją perkerpa. Mes pirmi parodėme, kad keičiant crRNR, Cas9 baltymą galima priversti kirpti bet kokią norimą DNR seką. Tai atvėrė kelius Cas9 pagrindu kurti technologijas, kurios ateityje padės gydyti genetines ligas, spręsti sveikatos ir pasaulines maisto trūkumo problemas.

S. Klimašauskas „Molekuliniai įrankiai epigenomikai ir rnomikai“

Ypatingas vaidmuo ląstelės reguliatoriniuose procesuose tenka epigenetiniams reiškiniams, kurie lemia genų raiškos profilį ir yra siejami su žmogaus ligų atsiradimu. Vieni iš kertinių epigenetinių ląstelės komponentų yra DNR nukleotidų modifikacija bei mažosios nekoduojančios RNR. Šiame darbe ištirti eilės DNR ir RNR modifikuojančių fermentų veikimo mechanizmai. Pirmąkart pademonstruotas DNR ir RNR metiltransferazių potencialas naudoti sintetinius kofaktoriaus S-adenozilmetionino analogus. Taip pat atskleistos netikėtos DNR citozino-5 metiltransferazių sąvybės katalizuoti netipines prijungimo ir skėlimo reakcijas, leidžiančias kryptingai modifikuoti citozino bazes DNR sudėtyje. Naujų žinių pagrindu, naudojant baltymų inžinerijos ir naujos kartos genomikos metodus, sukurti nauji efektyvūs molekuliniai įrankiai citozino būsenų identifikavimui ir jų pasiskirtymo genome analizei, pasiūlyti nauji metodai mažų nekoduojančių RNR žymėjimui ir tyrimams.

R. Ambrazevičius „Akustikos metodų plėtra muzikos ir kalbos tyrimuose“

Šiuolaikiniame moksle pabrėžiama tarpdalykinių tyrimų svarba. Naujos idėjos efektyviausiai generuojamos mokslų, ypač įvairių tiksliųjų ir humanitarinių sandūrose. Akustika iš vienos pusės ir muzikologija bei lingvistika iš kitos, yra tokių sandūrų pavyzdys. Šio darbo tikslas – įvesti akustikos metodus į Lietuvos muzikos ir specialiųjų kalbos tyrimų lauką, atskleidžiant jų galimybes ir tobulinant tiksliųjų bei humanitarinių mokslų tarpdalykinių studijų įrankius. Siekiant šio tikslo, apžvelgta pasaulinė muzikos ir kalbos akustikos žinija, tvarkyta lietuviška muzikos akustikos ir akustinės fonetikos terminija, atlikti taikomieji specializuoti lietuvių muzikos ir kalbos tyrimai, originalių tyrimų rezultatai paskelbti ir Lietuvos, ir užsienio mokslinėje spaudoje, atskleidžiant akustinių metodų galimybes ir pristatant ištirtus bei atrastus muzikos ir kalbos reiškinius.

 

Šaltinis: 

http://naujienos.vu.lt/lietuvos-mokslo-premijos-paskirtos-devyniems-vu-mokslininkams/

 

Susipažinkite su nauja VU MIF Studijų prodekane

2018 02 12 Nauja prodekaneDžiaugiamės galėdami pristatyti naują VU Matematikos ir informatikos fakulteto studijų prodekanę dr. Aldoną Skučaitę, kuri perėmė darbus iš Lino Būtėno nuo vasario 8 d.

A. Skučaitė yra ilgametė fakulteto dėstytoja, kvalifikuota aktuarė, Lietuvos aktuarų draugijos narė, aktyviai dalyvauja Tarptautinės aktuarų asociacijos veikloje. Naujosios prodekanės kandidatūra buvo patvirtinta vienbalsiai VU Matematikos ir informatikos Taryboje sausio 19 d.

Linui Būtėnui nuoširdžiai linkime geros kloties savo veikloje, o Aldonai Skučaitei - kantrybės ir teisingų sprendimų.

2018 02 12 Administracija A.Skucaite copy

Paskelbtos išorinio matematikos krypčių studijų programų vertinimo išvados

2018 01 08 savianalizeNorime džiugiai pranešti, kad balandžio 27-28 d. vykusio išorinio matematikos krypčių studijų programų vertinimo metu Matematikos ir informatikos fakulteto studijų programos buvo įvertintos itin pozityviai ir jų akreditacija buvo pratęsta 6 metams.

Programos buvo vertinamos pagal šešis kriterijus:

  • programos tikslus ir numatomus studijų rezultatus;
  • programos sandarą;
  • personalą;
  • materialiuosius išteklius;
  • studijų eigą ir jos vertinimą;
  • programos vadybą.

Labai dėkojame visiems dalyvavusiems vertinimo procese, išreiškusiems savo nuomonę apie programą. Vadovaujantis grįžtamojo ryšio analize, studijų programų komitetas rengia ir įgyvendina studijų programų tobulinimo planus.

Daugiau informacijos apie įvertinimą kviečiame skaityti studijų programų vertinimo išvadose:

Nuomonės, pasiūlymai ir komentarai apie programą visuomet laukiami adresu: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

Didėjanti studentų mokymosi poreikių įvairovė skatina dėstytojus tobulėti

2018 01 08 mokymai destytojams

Šį rudenį Vilniaus universitete (VU) startavo bandomoji pedagoginių kompetencijų stiprinimo programa dėstytojams „Aktyvaus mokymosi metodų mokymai“.

Ja siekiama suteikti žinių apie aktyvaus mokymosi paradigmą, suaugusiųjų mokymosi iš patirties požiūrių, vertinimo būdų bei priemonių įvairovę ir ugdyti gebėjimus taikyti aktyvaus mokymosi metodus arba jų elementus.

Mokymų metu sukurta mokymosi aplinka skatino dėstytojus taikyti aktyvius metodus pedagoginėje veikloje, fiksuoti savo patirtį ir ją reflektuoti tiek individualiai, tiek grupėse per visus užsiėmimus.

Pasak VU studijų prorektoriaus doc. Valdo Jaskūno, universitete vyksta nuolatinis studijų kokybės gerinimas. Renkami, analizuojami duomenys apie studijas ir su jomis susijusius bei joms poveikį turinčius procesus, siūlomos ir įgyvendinamos efektyvios priemonės veiklai gerinti, siekiant užtikrinti sklandžius studijų kaitos ir mokslo pažangos procesus.

„Šių mokymų dėstytojams iniciatyva Vilniaus universitete kilo atsižvelgiant į visam Europos aukštųjų mokyklų tinklui keliamus naujus švietimo politikos iššūkius, siekiant įgyvendinti aukštojo mokslo kokybines permainas – diegti inovatyvius studijų ir vertinimo metodus, ugdyti aukštųjų mokyklų vidinę kokybės kultūrą, pagrįstą akademinėmis vertybėmis, partneryste ir nuolatinio tobulinimo(si) nuostatomis. Norint koja kojon žengti su Europos aukštojo mokslo pažanga, šioje srityje mums reikia papildomų sistemingų pastangų“, – pabrėžė prorektorius.

Du mėnesius (spalį–lapkritį) vykusius mokymus baigė pusė šimto universiteto dėstytojų. Jie įgijo žinių apie įvairius mokymosi metodus ir įgūdžių, padedančių kurti aktyvaus mokymosi aplinką per paskaitas. Mokymus baigęs akademinis personalas galės kurti, tikslingai pasirinkti ir taikyti tinkamus aktyvius mokymosi metodus konkretiems mokymosi tikslams pasiekti. Dar beveik tiek pat Medicinos fakulteto dėstytojų dalyvavo mokymuose, kuriuose aptarė vertinimo metodus medicinos studijų procese. Juos vedė Astono universiteto (Jungtinė Karalystė) Medicinos fakulteto dekanė prof. Helen Cameron.

Iš mokymų dalyvių atsiliepimų galima spręsti, kad parinktos mokymų temos yra itin aktualios su studentais dirbantiems dėstytojams ir vertinamos labai palankiai. Anot mokymų dalyvių, ypač vertingi per juos pristatyti ir išbandyti aktyvaus mokymosi metodai, kurie labai palengvino darbą per paskaitas. Mokymus baigę dėstytojai teigė, kad pradėjus taikyti naujus mokymo metodus geriau susipažįsta su studentais, įsivyrauja šiltesnė mokymosi atmosfera.

Universiteto vidinė studijų kokybės vadybos sistema skirta apibrėžti atsakomybę už studijų kokybę, įgaliojimus, bendradarbiavimą su vidinėmis ir išorinėmis suinteresuotosiomis šalimis, užrašyti ir saugoti duomenis apie studijų kokybę, atlikti periodinį vertinimą, tobulinti sistemą, ugdyti darbuotojus, sistemingai didinti universiteto konkurencingumą.

 

Šaltinis: vu.lt

 

VU SA: minimalų stojamąjį balą reikia didinti nedelsiant

2017 12 13 VU SAVilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) palaiko siekį didinti stojimo į universitetus minimalų stojamąjį balą iki 4. Tai yra būtinas pokytis Lietuvos aukštajame moksle, kuris yra reikalingas norint užtikrinti aukštojo mokslo kokybę ir vertės didinimą.

VU SA prezidentas Egidijus Kinderis stebisi, kad mūsų šalyje aukštųjų mokyklų atstovai, referuodami į socialines atskirties problemas, vis dar diskutuoja apie tai, ar minimalus stojamasis balas turėtų būti didinamas. E. Kinderis taip pat primena, kad vos prieš metus Lietuvos aukštojo mokslo kokybės problemą iškėlė ir Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, savo metiniame pranešime taikliai apibūdindama mūsų šalies aukštojo mokslo situaciją: „Rizikuojame tapti neraštinga valstybe su aukštuoju išsilavinimu”, – tuomet perspėjo šalies vadovė.

„Štai prie ko privedė mūsų aukštojo mokslo sistema, besiorientuojanti į studentų kiekybę, o ne į studijų ir absolventų kokybę“, – sako vienos dažniausiai socialinės dimensijos aukštajame moksle problemas keliančių nevyriausybinių organizacijų atstovas.

VU SA prezidentas pastebi, kad jau ne kartą spaudoje mirgėjo pranešimai apie tai, ką reiškia 3 ar 4 balai. Anot jo, paprastai tai reiškia, kad studentas išlaikė reikalingus egzaminus vos 30 ar 40 procentų.

„Universitete toks balas laikomas neišlaikytu egzaminu. Taigi, neturėtume tikėtis, kad „neišlaikęs egzamino“ žmogus atitiks gero mokymosi kriterijus ir galės užimti valstybės finansuojamą vietą, nors dabartinė stojimo sistema sudaro galimybes, pagal universiteto standartus, net pažangiu nelaikomam studentui”, – teigia E. Kinderis.

Jis taip pat pažymi, kad tokie studentai neatitiktų aukštųjų mokyklų lūkesčių, jog jų studentai atstovautų mūsų šaliai prestižiniuose konkursuose ir projektuose bei „nušluostytų nosis“ geriausiais laikomų pasaulio universitetų studentams ir taip garsintų Lietuvą. Apskritai, VU SA prezidento nuomone, nei 3, nei 4 balų minimali stojimo kartelė niekaip nesisieja su potencialiai gerai besimokančiu studentu.

„Žinoma, turime nepamiršti ir prasčiau abitūros egzaminus išlaikančių absolventų, bet stojantysis su 3 ar 4 balais nėra gerai pasirengęs. Viena vertus, norintys perlaikyti egzaminus absolventai turėtų gauti tinkamą pedagoginę paramą, kita vertus, turime sumažinti kliūtis judėti tarp profesinio, koleginio, universitetinio ugdymo sektorių, tokiu būdu niekam neužkirsdami kelio galiausiai patekti į aukštąjį mokslą. Minimalaus stojamojo balo kėlimas šiuo metu yra būtina, tačiau jokiu būdu ne pakankama priemonė didinti studijų kokybę”, – sako E. Kinderis

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) atstovauja studentų interesams Vilniaus universitete bei už jo ribų, puoselėja universitetinę kultūrą ir kuria palankiausias sąlygas studentų saviraiškai.

 

Šaltinis VU SA

 

MIF studentai iškovojo kelialapį į Pasaulinės programavimo olimpiados finalą

 

2017 12 07 OlimpiadaGruodžio 3 d. Sankt Peterburge vyko Pasaulinės studentų programavimo olimpiados (ICPC – International Collegiate Programming Contest) pusfinalis – Šiaurės Euroazijos regiono atrankos turnyras. Vilniaus universitetui atstovaujanti MIF studentų komanda užėmė 18-ą vietą (iš 274 komandų) ir antrą kartą VU istorijoje iškovojo kelialapį į finalą. Pasaulinė olimpiada yra labiausiai prestižinis tokio pobūdžio turnyras.

Kiekvienos komandos tikslas – išspręsti kiek galima daugiau algoritminio pobūdžio užduočių per 5 val. Sprendimai (tiksliau – sprendimo programos) siunčiami automatinei testavimo sistemai, kuri patikrina jų teisingumą. Komandą sudarė:

  • Domantas Jadenkus (3 k., programų sistemos)
  • Justas Klimavičius (4 k., matematika ir matematikos taikymai)
  • Darius Kurtinaitis (1 k., programų sistemos)

Komandai vadovavo doc. Vladas Tumasonis.

16 geriausių regiono komandų iškovojo teisę dalyvauti Pasaulinės olimpiados finale ir varžytis dėl pasaulio čempiono titulo. Finalas vyks 2018 m. balandį Kinijoje (Pekine).

Bendrą rezultatų lentelė rasite čia.

 

Sveikiname MIF studentus ir jų vadovą bei linkime sėkmės tolimesniame etape!!!

 

VU Talentų vakarą laimėjo MIF studentas Tomas Zaicevas

2017 11 28 Talentai

Praėjusį penktadienį sausakimšoje Vilniaus universiteto (VU) Teatro salėje universiteto bendruomenė turėjo galimybę beveik tris valandas stebėti grojančius ir dainuojančius Talentų vakaro dalyvius.

Iš viso renginyje pasirodė 24 dalyviai, o tris pačius geriausius išrinko specialiai šiam vakarui susibūrusi komisija: grupės „Skamp“ nariai Viktoras Diawara ir Vilius Alesius, VU kultūros centro atstovas Paulius Narušis bei chorų „Gaudeamus“ ir „Pro Musica“ chormeisteris Ignas Garla.

Komisija vertino atlikėjų kūrybiškumą, sceninę laikyseną, originalumą ir atlikimą. Talentų vakaro laimėtoju tapo suomių kompozitoriaus Petri Makkonen kūrinį „Disco-tango“ akordeonu virtuoziškai pagrojęs VU Matematikos ir informatikos fakulteto studentas Tomas Zaicevas.

Antrąją vietą komisija skyrė Teisės fakulteto dėstytojai dr. Rūtai Bakševičienei, kuri publiką pakerėjo pianinu profesionaliai paskambinusi 1964 metų filmo „Šerbūro lietsargiai“ pagrindinę temą. Trečioji vieta atiteko perspektyviai dainininkei Agotai Gintutytei, Komunikacijos fakultete studijuojančiai Kūrybos komunikaciją, atlikusiai Chilish Gambino dainą „Redbone“.

Sveikiname laimėtojus, dėkojame visiems dalyvavusiems bei žiūrėjusiems ir tikimės, kad Talentų vakaras taps gražia kasmetine VU bendruomenės tradicija.

 

Šaltinis naujienos.vu.lt 

 

Viliaus Stakėno knygos sutiktuvės

Stakenas_Mat_ist_sk2.jpeg

Leidykla „Žara“ išleido Viliaus Stakėno knygą „Matematikos istorijos skiautiniai“. Plačiau apie knygą skaitykite leidyklos tinklalapyje: http://www.zara.lt/.

Šios knygos sutiktuvės Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtoje knygų šventėje gruodžio 2 d., šeštadienį, 13 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje, Pamėnkalnio g. 13, 3 salėje.
Dalyvaus knygos autorius Vilius Stakėnas, pranciškonas br. Arūnas Peškaitis, leidyklos „Žara“ vadovė Ramutė Žandarienė.

Daugiau informacijos apie knygų šventę rasite čia: https://www.madeinvilnius.lt/pramogos/kaledos-2017/valstybes-atkurimo-simtmeciui-knygos-svente-vilniuje/