Sidebar

Sveikiname dr. Simoną Jokubauskienę apgynus daktaro disertaciją

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete (VU MIF) spalio 28 d. Simona Jokubauskienė sėkmingai apgynė matematikos mokslo krypties daktaro disertaciją „Daugiamatės sudėtinės Puasono ir ženklo sudėtinės Puasono aproksimacijos“. Mokslinis darbas prisideda prie daugiamačių atsitiktinių dydžių sumų skirstinių aproksimavimo teorijos plėtojimo, reikalingo aktuarinės matematikos problemoms spręsti.

dr simona jokubauskiene

Disertacijoje nagrinėjamos sudėtinės Puasono ir ženklo sudėtinės Puasono aproksimacijos, kuriomis siekiama įvertinti, kaip tiksliai tikimybiniais modeliais galima aprašyti atsitiktinių vektorių sumų skirstinius. Nors šios aproksimacijos plačiai taikomos teorijoje ir praktikoje, dauguma ankstesnių tyrimų buvo skirti vienmačiam atvejui, o daugiamatės aproksimacijos ištirtos gerokai mažiau.

Moksliniame darbe gauti nauji rezultatai, išplečiantys ankstesnius tyrimus iš vienmačio į daugiamatį atvejį. Dr. Simona Jokubauskienė pateikė pastumtųjų lydinčiųjų sudėtinių Puasono aproksimacijų ir Hipp’o tipo ženklo sudėtinių Puasono aproksimacijų tikslumo įverčius. Taip pat darbe patikslinti skirtingomis normomis apibrėžiami aproksimacijų tikslumo įverčiai, o kai kurie rezultatai nauji net ir vienmačiu atveju.

dr simona jokubauskiene 2

Dr. Simona Jokubauskienė. Vytauto Karpausko nuotr.

„Tyrimo rezultatai svarbūs sprendžiant daugiamačių bendrų nuostolių skirstinių modeliavimo problemas aktuarinėje matematikoje“, – sako dr. S. Jokubauskienė. – „Jie taip pat prisideda prie daugiamatės tolygiosios Kolmogorovo teoremos problematikos plėtojimo.“

Matematikė duoda pavyzdį – tarkime, draudimo bendrovė turi tūkstančius klientų. Dauguma jų žalos nepatiria, o kiekvieno iš tų, kurie patiria, nuostolis vis kitoks. Bendrovei reikia numatyti, kiek pinigų per metus gali tekti išmokėti, ir kiek tai tikėtina.

Tiksliai apskaičiuoti beveik neįmanoma, nes reikėtų sudėti tūkstančius atsitiktinių dydžių. Matematikai tą painų skirstinį keičia paprastesniu, kurį galima apskaičiuoti. Tačiau tokiu atveju kyla klausimas – kiek šis paprastesnis variantas klysta?

Dr. S. Jokubauskienės disertacijoje parodyta, kokia didžiausia paklaida gali atsirasti. Aptartas ir sudėtingesnis atvejis, kai viena žala turi kelias dalis, pavyzdžiui, ir sveikatos, ir būsto, ir automobilio nuostolius, kurie dar gali būti susiję tarpusavyje. Draudimo srityje tai naudinga: žinodami paklaidos ribas, aktuarai gali drąsiau pasikliauti supaprastintais skaičiavimais nustatydami įmokas ir rezervus.

Disertacija parengta 2013–2017 m. studijuojant doktorantūroje Vilniaus universitete ir ginta eksternu. Mokslinis konsultantas – prof. habil. dr. Vydas Čekanavičius.

Disertacijos gynimo tarybos pirmininkė – prof. dr. Jurgita Markevičiūtė (Vilniaus universitetas).

Tarybos nariai: prof. dr. Ričardas Krikštolaitis (Vytauto Didžiojo universitetas), prof. dr. Neelesh Upadhye (Madraso technologijos institutas, Indija), doc. dr. Viktor Skorniakov (Vilniaus universitetas) ir prof. dr. Jonas Šiaulys (Vilniaus universitetas).

Su disertacija galima susipažinti čia.

2029 10 28

Naudojame slapukus

Naudojame slapukus, kad svetainė veiktų tinkamai, suasmenintų turinį bei skelbimus, teiktų socialinės medijos funkcijas ir analizuotų srautą. Taip pat dalijamės informacija apie tai, kaip naudojatės mūsų svetaine, su savo socialinės medijos, reklamavimo ir analizės partneriais. Privatumo politika
CookieHint and Consent by reDim GmbH (Opens in a new window)