Kaip patobulinti kibernetinio saugumo specialistų kompetencijas, identifikuojant galimus pagerinimus pagal tris galimas perspektyvas, (biologinės žmogaus sistemos, žmogaus elgsenos įpročius ir kibernetinio saugumo specialisto gebėjimus bei žinias) beveik trejus metus tiria gausi mokslininkų komanda projekte ADVANCES. Jam vadovauja Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) mokslininkė doc. dr. Agnė Brilingaitė. Spalio mėnesį ji kartu su projekto partnere dr. Rūta Pirta-Dreimane iš Rygos technikos universiteto dalyvavo konferencijoje „Collaborative Experiences: Shaping the Research Future“, kurioje diskutavo apie Baltijos mokslinių tyrimų programos (BTP), finansuojamos iš Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių (Islandijos ir Lichtenšteino) bei Norvegijos 2014–2021 m. finansinių mechanizmų lėšų, projektų rezultatus ir BTP ateitį.
Dr. Rūta Pirta-Dreimane ir doc. dr. Agnė Brilingaitė, asm. archyvo nuotr.
„Beveik trejus metus projekte ADVANCES, bendradarbiaudami su kolegomis iš Latvijos, Estijos, Norvegijos, Lichtenšteino ir, žinoma, Lietuvos, siekiame tobulinti kibernetinio saugumo specialistų kompetencijas suteikdami personalizuotą gebėjimų ugdymą ir rizikos vertinimą. Vienas iš klausimų, kuriuos aptarinėjome šį mėnesį Latvijoje – ar vis dėlto projektų rezultatai lieka regioniniame lygmenyje, ar jie užeina už jo ribų. Rezultatai rodo, kad partneriai kaip grupė matomi globaliai geriau nei kiekvienas atskirai. BTP mums sudarė galimybę bendradarbiauti, sukurti mokslo rezultatus ir būti ryškesniais tarptautinėje bendruomenėje. O tokie ir yra BTP tikslai. Mūsų darbai yra matomi ir kuria vertę“, – įžvalgomis po konferencijos dalinosi VU MIF Kibernetinio saugumo laboratorijos mokslininkė doc. dr. A. Brilingaitė.
Konferenciją „Collaborative Experiences: Shaping the Research Future“ organizavo Latvijos mokslo taryba kartu su Latvijos švietimo ministerija bei partneriais iš Lietuvos ir Latvijos. Jos tikslas buvo aptarti Baltijos mokslinių tyrimų programos (BTP) sėkmę, vykdomų projektų iššūkius, susijusius su administravimu bei moksliniu įgyvendinimu, bendradarbiavimo vertę bei pačios programos ateitį.
ADVANCES projekto vadovei A. Brilingaitei LMT BTP koordinatorė pasiūlė atstovauti projektų grupei, finansuojamai pagal Lietuvos kvietimą, ir sudalyvauti diskusijų panelėje „The Programme Through the Project Lens“. Šioje panelėje buvo atstovaujami keturi BTP projektai, kuriuos pradžioje pristatė jų vykdytojai, turėję po septynias minutes auditorijos sudominimui ir esminės informacijos pateikimui.
Latvijos universitetas, asm. archyvo nuotr.
Į Latviją susirinkusius dalyvius pasveikino Norvegijos ambasadorė Latvijoje, Latvijos Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas ir Islandijos atstovė, atstovaujanti EEE finansinių mechanizmų ofisui. „Visionary“ atstovai pateikė pirmines įžvalgas apie projektų rezultatus ir atitiktį planams. Pavyzdžiui, projektų vykdymo metu buvo paremta kelis kartus daugiau mokslininkų nei planuota, bet straipsnių kiekiai kol kas dar atsilieka nuo plano. Projektų rezultatais laikomi straipsniai, kurių bendraautorių sąraše yra donorų bei pagrindinės vykdytojos-organizacijos atstovas.
Vienas iš klausimų buvo, kaip parinkti tematikas projektams – ar jos tinkamos dabar, ar jas reikėtų keisti. BTP komiteto narė pabrėžė, kad kai kurioms BTP temoms buvo mažai paraiškų. Tarkime, kibernetinio saugumo tematikai. VU mokslininkės vadovaujamas ADVANCES yra vienintelis projektas iš šios temos. Konferencijos metu buvo iškelta mintis, kad kai kurie projektai galėtų būti pratęsti, nes, pavyzdžiui, biomedicinos projektuose, kaip dalyviai pabrėžė, tik po dvejų metų galima pradėti kalbėti apie rezultatus, o EEE BTP projektų trukmę siūlyta pratęsti iki trejų metų.
Kartu su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Norvegijos mokslo ir technologijų, Rygos technikos, Talino technikos, Lichtenšteino universitetais ir Vidžemės kolegija bei Ostfoldo universiteto koledžu įgyvendinamas projektas ADVANCES remiasi hipoteze, kad įmanoma nustatyti kompetencijas, reikalingas kibernetinio saugumo specialistui spręsti kibernetinius nusikaltimus, apginti infrastruktūrą arba atsispirti kibernetiniam smurtui, o nustačius pasiūlyti tokiam specialistui racionalų kompetencijų gerinimo kelią. Trejus metus komandos iš skirtingų šalių projektavo ir kūrė platformas, skirtas mokytis apsisaugoti nuo atakų ir įgyti joms atsparumą. Taip pat ieškojo metodų, skirtų vertinti ir numatyti žmogaus veiklą individualiose užduotyse, atsižvelgiant į elgsenos ypatybes ir technologines žinias, sudarant sąlygas išmokti susidoroti su iššūkiais stresinėse situacijose.
2023-11-14