Švedijos kanalo „SVT“ žiniose VU MIF Informatikos instituto mokslininkai doc. dr. Linas Bukauskas ir Eduardas Kutka pasakojo apie kibernetinio saugumo iššūkius bei „trolių“ ir „elfų“ kovas kibernetinėje erdvėje.
Lietuva ribojasi su valstybėmis, kurios kelia didelius politinius iššūkius. Švedijos kanalą „SVT“ sudomino, kokios kibernetinės grėsmės kyla šalies viduje ir kaip šie iššūkiai sprendžiami. Praėjusių metų pabaigoje žurnalistas Christoffer Wendick lankėsi VU MIF Informatikos institute bei Generolo Jono Žemaičio karo akademijoje ir aiškinosi, kokių priemonių imamasi šalyje, siekiant suvaldyti kibernetines grėsmes.
Kibernetinio saugumo laboratorijos vadovas doc. dr. Linas Bukauskas pabrėžia, kad kibernetiniame pasaulyje sienų nėra, todėl visada turime išlikti budrūs. Internetas kūrėsi pagal autonominių sistemų sąveikos pasitikėjimu grįstą principą. „SVT“ žinių reportaže doc. dr. L. Bukauskas aiškina, kad internetui tapus globaliam ir plečiantis skaitmeninėms paslaugoms, pasiekiamomis iš bet kurio pasaulio kampelio, sukuriamos prielaidos įvykti nusikaltimams: „Tad fizinio atstumo ar „sienos“ nebuvimas ir beveik momentinė prieiga prie išteklių skaitmeninėje erdvėje reikalauja iš interneto paslaugas teikiančiojo susimąstyti ir galvoti ne tik apie paslaugos funkcionalumą, išvaizdą ir jos kokybę, bet ir kaip gali paslauga būti manipuliuojama piktnaudžiavimo ar nusikaltimo tikslais.“
E. Kutka papildo, kad visi besinaudojantys internetu irgi turi elgtis apdairiai ir laikytis bent minimalios kibernetinės higienos: „Namuose juk nekišame pirštų į elektros kištukinį lizdą.“
Pasak Kibernetinio saugumo laboratorijos vadovo, informacinių technologijų specialistai, kuriantys sistemas, turi išmanyti ir gebėti ne tik parengti sąveikavimui posistemes, bet ir užtikrinti jų saugą diegiant ir kuriant papildomas apsaugos sistemas ir algoritmus saugančius išteklius. Kibernetinio saugumo laboratorijoje mokslininkai kartu su Informacinių technologijų bei Kompiuterinio modeliavimo studentais analizuoja veiklos reguliavimą, vertina pažeidžiamumus ir kuria būsimuosius technologinius sprendimus, kurie gali apsaugoti tiek sistemas, tiek žmogų. Laboratorijoje kuriami ir mokomieji instrumentai saugumo rizikos vertinimui, kompetencijų kūrimui ir treniravimui.
Žurnalistą C. Wendick domino, kaip kibernetiniam saugumui gali būti naudojamas superkompiuteris, reportaže išskirtos ir kovos tarp kibernetinių „trolių“ bei „elfų“.
VU MIF ITAPC kompiuterių tinklų administratorius E. Kutka „SVT“ kanalo žinioms aiškino, kad superkompiuteriai suteikia daug skaičiavimo galios, dėl to daug greičiau galima gauti rezultatus analizuojant kibernetinių išsilaužimų duomenis, galima apmokyti dirbtinio intelekto sistemas, kad jos stebėtų duomenų srautą ir aptikusios pavojingus dėsningumus apie tai informuotų atsakingus asmenis arba iškart juos blokuotų. Tiesa, dažniausiai MIF mokslininkai dirba jau su istoriniais duomenimis analizuodami kas ir kaip įvyko ir pateikia rekomendacijas kaip reiktų apsisaugoti nuo panašių atakų.
„Elfai“ – kibernetinių aktyvistų grupė, kovojanti su prokremliška propaganda ir dezinformacijos kampanijomis – yra augantis, tačiau mažai žinomas reiškinys. 2014 m. prasidėjęs ir apjungęs mažiau nei 20 asmenų Lietuvoje, judėjimas išsiplėtė į 13 vidurio ir rytų Europos šalių, o 2021 m. prie jo jau buvo prisijungę apie 4000 savanorių.
Pasak E. Kutkos, „elfai“ veikia anonimiškai ir sutelkia dėmesį į kovą su hibridinėmis grėsmėmis, kurias pirmiausia vykdo Kremlius ir jo įgaliotiniai. Generolo J. Žemaičio karo akademijos atstovas pasakojo, kad jų darbas yra savanoriškas, neapmokamas ir nepriklausomas nuo valstybių ir vyriausybių. Jų veikla yra griežtai teisėta – jie griežtai smerkia bet kokią nusikalstamą veiklą, pavyzdžiui, įsilaužimą ar kibernetinį šnipinėjimą, ir dažniausiai apsiriboja Rusijos dezinformacijos ir jos vykdytojų, tokių kaip troliai, stebėjimu.
„SVT“ žinių reportažo įrašą galite peržiūrėti čia (nuo 18 min.).
2023-01-06