Ritai Juodagalvytei šių metų spalio mėnesio pabaiga buvo ypatinga – ji Vilniaus universitete (VU) Matematikos ir informatikos fakultete apsigynė disertaciją. Po ilgų studijų metų doktorantė ketina ir toliau tęsti mokslinį kelią – fakultete dėsto, dirba su moksliniais tyrimais.
R. Juodalavytė MIF bendruomenei pasakoja apie savo doktorantūros tyrimą ir tai, kas motyvavo rinktis studijas ir mokslininkės kelią.
Rita, apsigynėte disertaciją „Daugiaskaliai skysčių tekėjimo modeliai sudėtingos geometrijos srityse“. Kaip trumpai galėtumėte pristatyti tyrimo tikslą ir rezultatus taip, kad suprastų net MIF puslapio naujienas skaitantis moksleivis?
Šiuolaikiniame pasaulyje svarbią vietą užima matematikos taikymai įvairiose srityse. Viena iš sričių, kurioje dirba ir mūsų komanda, yra matematikos taikymai medicinoje.
Disertacijos tema buvo orientuota į kraujotakos sistemos modelius. Trumpai tariant, disertacijoje nagrinėjami uždaviniai, kurie aprašo skysčių tekėjimą skirtingos geometrijos srityse. Viena iš tokių sričių, kuri matematiškai aprašo kraujagyslių tinklą, yra cilindrinė sritis (sudaryta iš plonų vamzdelių), kai panaudojant skirtingas skales yra aprašomos skirtingų tipų smulkios kraujagysles.
Disertacijoje pateikiami teoriniai rezultatai, kurie gali būti panaudojami kuriant supaprastintą kraujo tekėjimo modelį smulkiose kraujagyslėse.
Kaip nusprendėte pasirinkti tokią temą?
Dar studijuodama magistrantūros studijas puikių Vilniaus universiteto dėstytojų dėka susipažinau su Najvė ir Stokso lygtimis, kurios aprašo skysčių tekėjimą. Man buvo įdomu tiek studijuoti šias lygtis, tiek dirbti su jomis kaip tyrėjai, todėl pabaigus magistrantūros studijas buvo natūralu ir disertacijos temą rinktis iš tos srities.
Koks buvo Jūsų kelias iki pasirinkimo studijuoti doktorantūros studijas? Kas labiausiai motyvavo?
Pabaigusi mokyklą ir stodama į Matematikos ir matematikos taikymų studijų programą, aš nemaniau, jog mano studijos tęsis taip ilgai. Keturi metai bakalauro studijų atrodė ilgas laiko tarpas. Tačiau pabaigus bakalauro studijas atrodė natūralu stoti į magistrantūrą.
Magistrantūros studijų metu norėjau nagrinėti uždavinius, kurie aprašo gamtinius procesus. Taip aš susipažinau su Najvė ir Stokso lygtimis ir su komanda, kuri dirba šioje srityje. Savo magistrinio darbo vadove pasirinkau doc. Kristiną Kaulakytę. Vėliau norėjau tęsti tyrimus šioje srityje, todėl doktorantūros vadovu pasirinkau prof. Konstantiną Pilecką, kuris yra geriausias šios srities specialistas.
Taigi, trumpai tariant, mane motyvavo žmonės, kurie buvo mano vadovai ir tapo kolegomis, ir kuriems esu už viską be galo dėkinga – tai Kristina Kaulakytė ir Konstantinas Pileckas bei jų nagrinėjami uždaviniai su plačiomis taikymo galimybėmis. Be to, baiginėjant magistrantūros studijas vieno seminaro metu, prof. Grigory Panasenko užsiminė apie dalinės doktorantūros galimybę, kas paskatino tęsti studijas.
Kaip vertinate studijas Matematikos ir informatikos fakultete? Kas labiausiai įsiminė iš visų metų?
Negalėčiau išskirti kažkokio vieno įvykio. Visas studijas vertinčiau kaip puikią bendrą patirtį, kuri mane užaugino kaip dėstytoją ir kaip tyrėją.
Anksčiau buvo girdima, kad matematikos ir ITR krypties studijos labiau tinkamos vyrams. Ar teko susidurti su šiuo stereotipu? Jeigu taip, kaip jis keitėsi per visus Jūsų studijų metus?
Yra tekę susidurti, tačiau aš niekada per daug nekreipiau dėmesio į tokius dalykus, todėl negalėčiau pateikti kažkokių tendencijų. Manau po truputį visi stereotipai keičiasi, tačiau tai nėra greitas procesas.
Kokie ateities planai?
Kol kas dirbu dėstytoja. Šis darbas man patinka ir norėčiau juo ir toliau užsiimti. Be to, norėčiau tęsti su kolegomis pradėtus mokslinius tyrimus. Tačiau pirmiausia norėčiau šiek tiek pailsėti, o vėliau bus matyti.
Ačiū už atsakymus!
2022-11-29