„Tam tikra dalis Lietuvos yra ir čia“, – sako Mantautas Rimkus, ketvirtus metus studijuojantis JAV Kolorado Valstijos Universitete. Po ekonometrijos studijų Vilniaus Universitete pasirinkęs gyvenimą svetur, vaikinas įstojo į MS/PhD statistikos programą, nusprendęs, jog nori išmokti prakalbinti duomenis.
Statistika – ne vien skaičiai
Turbūt nesuklystume sakydami, kad daugumai išgirdus žodį statistika, pirmiausia prieš akis iškyla kompiuterio ekranas su nesibaigiančių skaičių eilutėmis. Mantautas neslepia – jei iš šono šis mokslas gali atrodyti nuobodus, realybėje taip tikrai nėra.
„Nors pati statistika yra matematikos porūšis, šis mokslas yra tarytum kempinė, savyje sugerianti daugybės skirtingų sričių žinias ir patirtis. Analizuojami duomenys dažniausiai turi savo „istoriją“ ir motyvaciją, todėl statistikai dažniausiai turi dirbti su kitų sričių mokslininkais/specialistais“ – pasakojimą apie savo mokslinį kelią pradeda studentas.
Iš tiesų, į statistiką galima pažvelgti ir kaip į fundamentalų mokslą. „Ši mokslo sritis padeda užduoti gerus klausimus, kurių atsakymai slypi duomenyse. Iš esmės, visas mūsų supratimas apie pasaulį yra sudarytas iš duomenų, – atvirauja pašnekovas. Gebėti rasti teisingus būdus tuos duomenis apdoroti, priversti pateikti atsakymus – tai ir yra įdomiausia šio mokslo dalis.“
Iškeliavo gyventi svetur
Pabaigęs studijas Vilniaus Universitete, M.Rimkus pasirinko kitokį gyvenimo kelią, nei dauguma jo bendrakursių. Išvykti padėjo ir tuometiniai profesoriai: „Norėčiau padėkoti savo profesoriams Lietuvoje, A.Račkauskui ir R.Leipui (ir nepaminėtiems kitiems), kurie man padėjo išvykti. Lietuvoje turim tikrai ne vieną pasaulinio lygio matematikos/statistikos sričių mokslininką.“
Pagrindinė statistikos prielaida yra, kad pasaulyje egzistuoja tam tikras atsitiktinumų mechanizmas
Visgi, pradžia nebuvo žiedlapiais klota. „Didžiulis iššūkis buvo pirmas mėnuo tik atvykus iš Lietuvos. Jau antrą savaitę jau stoti prieš studentus dėstyti įvado į statistiką pratybas. Prieš atvykstant, mano anglų kalbos žodynas nebuvo labai platus, tuo pačiu, mano studentai buvo labai skirtingų sričių ir daugumą jų manė, kad statistika yra sunkiausias dalykas kurie jie turi išlaikyti per savo studijas“, – prisiminimais dalijasi studentas.
Nepaisant to, patirtą stresą atpirko aplinka – iš skirtingų šalių suvažiavę kolegos, aplink besisukantys mokslininkai. „Yra gajus mitas, kad studijos JAV yra labai brangios. Taip, jis nėra iš piršto laužtas, bet studentams atvykstantiems po bakalauro studijų yra labai daug galimybių gauti pilną finansavimą ir išlaikymą su sąlyga, kad studentas pasižada dalį savo laiko skirti dėstymui arba darbui su studentais.“ – studijų subtilybėmis dalinasi M.Rimkus.
„Labai rekomenduoju atkreipti dėmesį į studijas, kurios turi savo pavadinime MS/PhD, dalis jų suteikia studentui labai geras sąlygas atvykti studijuoti neturint didžiulio finansinio bagažo.“
MS/PhD studijų programa apjungia magistro ir doktorantūros laipsnio studijas. Taip suteikiama galimybė studentams, nusprendusiems baigti studijas pusiaukelėje, gauti magistro diplomą, jeigu yra įgyvendinti atitinkami reikalavimai.
Dinamiška ir nuolat kintanti sritis
„Mano studijų programa yra sudaryta taip, kad didžioji dalis studentų turi dėstyti arba padėti profesoriams su bakalauro/magistro studijų studentams. Tai yra kita įdomi mokslo dalis – kaip sugebėti perteikti įprastus statistinius konceptus žmonėms, kurie neturi stiprių pagrindų matematikoje ir nėra su tuo susidūrę. Ne vienas statistikas/duomenų analitikas sutiks su manimi, kad didžioji dalis mūsų darbo nėra analitika, o rastų rezultatų išaiškinimas kitiems“, – pasakoja pašnekovas.
Didžioji dalis mūsų darbo nėra analitika, o rastų rezultatų išaiškinimas kitiems
Šiuo metu M.Rimkus dirba prie finansuojamo projekto, skirto statistinių metų taikymui elektros tinklų gedimų/anomalijų paieškoje ir lokalizavime.
„Svarbu suprasti, kad ši sritis yra tarpdisciplininė, todėl domėjimasis kitomis mokslo šakomis gali labai padėti dirbant statistiku. Kiek pasaulyje yra duomenų analitikų/statistikų, tiek yra ir nuomonių kokie dalykai yra reikalingi ir kokie – ne. Mano supratimu, kad ir iš pirmo žvilgsnio nuobodžios teorijos studijavimas gali atrodyti jokios naudos neatnešantis dalykas, kuris vėliau karjeroje labai praverčia. Ši sritis taip pat yra nuolat kintanti – metodai, kurie yra dabar labai populiarūs, už 10 metų gali būti visiškai užmiršti ir nebenaudojami, o teorijos išmanymas leidžia prisitaikyti prie besikeičiančių tendencijų ir išlikti aktualiu“, – patarimų ateities statistikos studentams nestokoja doktorantas.
Lemtingi atsitiktinumai
„Statistika padeda ne tik suprasti duomenis, bet ir patį mechanizmą, kuris tuos duomenis generuoja/gamina. Pagrindinė statistikos prielaida yra, kad pasaulyje egzistuoja tam tikras atsitiktinumų mechanizmas“, – pasakoja būsimas profesorius, neslėpdamas, kad atsitiktinumai svarbi tiek mokslo, tiek gyvenimo dalis. „Gebėjimas suprasti tuos atsitiktinumus, įvertinti jų įtaką/galimas pasekmės ir atskirti atsitiktinumus nuo tendencijų yra tai, kuo statistika pasitarnauja pasaulyje.“
Kita įdomi statistiko darbo pusė – duomenų prakalbinimas. „Ilgiau su duomenimis dirbę specialistai žino, kad duomenis galima priversti „prisipažinti“ – priversti duomenis atsakyti į klausimą taip, kaip tau norisi ar reikia, nebūtinai iš tikro gaunant kokybišką atsakymą. Panašūs procesai pastebimi ir viešojoje erdvėje, kai kartais nesutariančios pusės ieško savų argumentų ir negali susišnekėti.“
Vaikino ateities planuose dominuoja Amerika, studijų baigimas ir porą metų praktikos neakademinėje aplinkoje.
„O po to jau bus matyti“, – šypteli studentas, pridėdamas, kad niekada nereikia bijoti bandyti.
Agnė Tarailaitė
MOKSLAS.IT žurnalistė
www.15min.lt
2021-06-29