Sidebar

Vilniaus universiteto dekanai: turime pasitelkti pasaulio universitetams būdingus darbo principus

Užsienio šalių universitetų patirtis byloja, kad universitetiniuose miesteliuose ne tik sudaromos galimybės bendradarbiauti skirtingų mokslo krypčių mokslininkams, taip užtikrinant tarpdalykinių mokslo projektų plėtrą, bet ir kuriama aplinka, kurioje studentai įgyja šiuolaikinei darbo rinkai būtinas kompetencijas. Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto dekano prof. Pauliaus Drungilo bei Chemijos ir geomokslų fakulteto dekanės prof. Aldonos Beganskienės teigimu, investuojant į naujų VU Matematikos ir informatikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetų statybą Saulėtekio akademiniame miestelyje bus sukurtos sąlygos spartesnei tarpdalykinių studijų ir mokslo plėtrai, kuri nėra pakankama.

2020 12 08 VU kiemelis380x250Saulėtekio universitetiniame miestelyje šiuo metu jau veikia šeši VU fakultetai, Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras, Fizinių ir technologijos mokslų centras, Technologijų uostas. Perkėlus Matematikos ir informatikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetus į Saulėtekį, čia bus suformuotas stambiausias Lietuvoje ir Baltijos šalyse gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolys.

Prof. A. Beganskienė pasakoja, kad jai yra tekę lankytis ne viename mokslo centre, universitete, kurio aplinka atitinka moksliniam darbui ir aukšto lygio studijoms keliamus reikalavimus, šalia veikia studentų bendrabučiai, teikiamos kitos akademinio miestelio gyventojams reikalingos paslaugos. Anot dekanės, tai gero darbo organizavimo pavyzdys.

Tokios pačios nuomonės besilaikantis prof. P. Drungilas įsitikinęs, kad stipriausiam Lietuvos universitetui įkurdinus Saulėtekyje Matematikos ir informatikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetus atsirastų galimybė koncentruoti mokslą, studijas kitiems pasaulio universitetams būdingu principu – kuriant akademinį miestelį, nes geresnio veiklos modelio aukštosios mokyklos dar nėra sukūrusios.

Augtų tiksliųjų mokslų patrauklumas

Dekanai mano, kad investicijos į naują fakultetų infrastruktūrą atsipirktų daugeliu aspektų – didėtų informacinių ryšių ir technologijų (IRT), matematikos, chemijos, biochemijos ir kitų studijų patrauklumas, atsirastų galimybė priimti daugiau studentų, norinčių studijuoti šias studijų programas, o tai dabar dėl per mažų auditorijų, laboratorijų ir kitos infrastruktūrinės erdvės trūkumo yra sunkiai įgyvendinama. Nepatraukli fakultetų aplinka apsunkina ir mokslinio personalo pritraukimą ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.

„Lietuva jau dabar susiduria su opia mokslo personalo problema: matematikos mokslas sunkus, gabių jai moksleivių nėra tiek daug, studijuoti norinčių – dar mažiau. Ir kad studijos bent jau būtų patrauklios jaunajai kartai, privalome sukurti modernų mokslo centrą, kitaip bus pasirinktos kitos, mažiau sudėtingos karjeros.

Informatikų rengimo kokybė ir apimtys taip pat yra opi Lietuvai problema: pretenduojant į lyderystę Europos Sąjungos (ES) rinkos skaitmenizavimo srityje pirmiausia reikia pagalvoti: kas gi tai užtikrins? Kas suteiks žinių, ugdys tuos naujos rinkos kūrėjus ir dalyvius? Keliant valstybinius uždavinius reikia lygiagrečiai spręsti ir švietimo problemas. Universitetai privalo išugdyti aukštųjų technologijų verslų kūrėjų kartą, kuri sugebės sukurti Lietuvoje efektyvias įmones, išsilaikančias ir be ES finansavimo“, – įžvalgomis dalijasi prof. P. Drungilas.

VU atstovų nuomone, naujai suformuotas gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolys galėtų prisidėti sprendžiant žemą tiksliųjų mokslo žinių lygio problemą Lietuvoje. Vasarą matematikos egzamino neišlaikė daugiau nei 30 proc. abiturientų iš 15 241 jį laikiusio. Situacija su chemijos egzaminu kur kas geresnė – išlaikė net 97 proc., tačiau faktas, kad jį pasirinko tik kiek daugiau nei 1000 moksleivių, nėra džiuginantis. Statistika atskleidžia karčią tiesą – per pastaruosius ketverius metus nuosekliai mažėja tiksliųjų mokslų dalykų egzaminus laikančių dvyliktokų skaičius.

Prof. P. Drungilo ir prof. A. Beganskienės įsitikinimu, tokiuose centruose įvairių sričių mokslininkai dirbdami kartu galėtų analizuoti, atlikti empirinius tyrimus, kurie padėtų suprasti, atskleisti, kokios klaidos yra daromos mokant moksleivius tiksliųjų mokslų dalykų.

Prof. P. Drungilo manymu, daug laiko į tiksliųjų dalykų mokymą buvo žiūrima iš „supaprastinimo perspektyvos“. Pavyzdžiui, matematikoje naudojamos tik veiksmų sekos, nepasitelkiama verbalika, kuri skatina gilesnį moksleivių suvokimą, kodėl jie atlieka tuos veiksmus, kuriuos atlieka. Prof. A. Beganskienė taip pat pažymi, kad ugdant moksleivius būtina užtikrinti teorinių ir praktinių žinių dermę.

„Sėkmingas chemijos mokymas galimas tik derinant teorines ir įgytas laboratorijose žinias. Deja, ne visos mokyklos turi įrengtas laboratorijas. Turėdami naujas šiuolaikines laboratorijas galėsime kviesti mokytojus ir mokinukus atlikti eksperimentus ir taip susipažinti su nuostabiu cheminiu elementų pasauliu“, – džiaugiasi prof. A. Beganskienė.

Bus skatinamas tarpdalykiškumas

VU Chemijos ir geomokslų fakulteto dekanė atkreipia dėmesį, kad vienoje vietoje dirbantys fizikai, chemikai, matematikai, kitų sričių mokslininkai sudaro kritinę minčių masę. Tarp mokslų nykstančios ribos skatina tarpdalykiškumą. Kartu dirbantys įvairių sričių mokslininkai, studentai atranda naujas mokslo kryptis, geba spręsti ir surasti visuomenei aktualių problemų sprendimus.

„Įvairių sričių VU mokslininkų komandos dirbdamos kartu atlieka daug reikšmingų tyrimų, kuria įvairias technologijas. Pavyzdžiui, VU mokslininkai kartu su mokslininkais iš Švedijos Malmės universiteto siekia technologinio proveržio biologinių jutiklių srityje. Tyrėjai kuria neinvazinius jutiklius. Sukurtos technologijos galės būti panaudotos tiek implantuojamuose, tiek tvirtinamuose prie odos biologiniuose jutikliuose. Šią technologiją norima pasitelkti kuriant neinvazinius gliukozės jutiklius, kurie gerokai palengvintų cukriniu diabetu sergančiųjų gyvenimą. Žinant, kad beveik 10 proc. žmonijos populiacijos serga šia liga – ši technologija bus išties reikšminga“, – sako prof. A. Beganskienė ir priduria, kad praplėtus Saulėtekio miestelį tokio lygio technologijų plėtra turės dar daugiau potencialo.

Kolegei antrinantis Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas prof. P. Drungilas teigia, kad studentai taip pat neretai turi ambicijų rengti baigiamuosius darbus tarpdalykinėmis temomis, tačiau fizinė fakultetų atskirtis dažnai pakiša koją. Pandemijos metu įgyta patirtis atskleidė, kad aukšto lygio studijos negali vykti nuotolinių kursų principu. Universitetai privalo ugdyti asmenybes, kurios ateityje pačios ugdys naujas kartas, valdys valstybę, kurs aukštųjų technologijų verslus ir kt. Anot dekano, be akademinės terpės, asmeninių pavyzdžių, akademinės atsakomybės ir etikos asmenybių ugdymo uždavinys yra neįgyvendinamas.

Didinamas studijų prieinamumas

Dabartinis Chemijos ir geomokslų fakulteto pastatas buvo pastatytas dar 1901 m., Matematikos ir informatikos fakulteto kai kurie pastatai statyti prieš 60 metų. Senų pastatų problemos persikelia ir į jaunosios kartos ugdymą, nes jie neatitinka šiuolaikinių tiksliųjų mokslų bei studijų sąlygų. Be to, sena infrastruktūra kelia daug iššūkių negalią turintiems studentams. Kaip pažymi dekanai, pastatytuose naujuose, moderniuose Matematikos ir informatikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetuose bus išspręstos studijų prieinamumo neįgaliesiems problemos, užtikrinta neįgaliųjų integracija į visuomenę ir darbo rinką.

„Matematikams ir informatikams fizinė negalia nėra kliūtis dirbti ir uždirbti didesnį nei vidutinis rinkos atlyginimą. Tačiau dabartiniai pastatai yra didelė kliūtis priimant studentus, turinčius judėjimo negalią. Jų judėjimas apribotas labai nedidelėse erdvėse. Nuotolinis mokymas tokiems studentams tik padidintų socialinę atskirtį ir pablogintų integracijos sąlygas“, – įsitikinęs prof. P. Drungilas.

Prof. A. Beganskienės teigimu, Chemijos ir geomokslų fakultetą baigę studentai gan nesunkiai įsitvirtina darbo rinkoje: net du trečdaliai magistrų jau per 12 mėnesių nuo studijų baigimo randa darbą pagal specialybę. Socialiniai partneriai tvirtina, kad biochemijos, chemijos, geologijos, geografijos, kartografijos ir kitų specialybių studentai yra labai laukiami jų įmonėse. Šiuo metu itin sparčiai savo veiklas plėtojantys įvairūs startuoliai taip pat intensyviai ieško išsilavinimą tiksliųjų mokslų srityje turinčių absolventų. Todėl, anot profesorės, būtina kurti aplinką, kurioje aukštasis mokslas yra prieinamas ir negalią turintiems studentams, kurti vienodas tobulėjimo galimybes.

Projektų vertė – daugiau kaip pusė šimto milijonų eurų

Modernius Chemijos ir geomokslų bei Matematikos ir informatikos fakultetus Saulėtekyje pastatyti planuojama per artimiausius trejus metus.

Šiuo metu jau parengtas VU Chemijos ir geomokslų fakulteto statybos techninis projektas, gautas statybos leidimas, rengiamas Matematikos ir informatikos fakulteto architektūrinės idėjos konkursas. Projektus planuojama baigti 2023 m. pabaigoje.

Bendra naujų fakultetų statybų projektų vertė siekia 60 mln. eurų. Didžiąją dalį jų sudarys Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos. Laboratorinei įrangai įsigyti skirtas išlaidas padengs VU, pardavęs dabar naudojamus fakultetų pastatus.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos