Erasmus+ programa – vienas geriausių gyvenimo sprendimų

2019 09 23 Thira Santorini700x320

Kiekvienas studentas gali išbandyti Erasmus+ mobilumo programos teikiamus privalumus. Iš studijų Atėnų ekonomikos ir verslo universitete grįžusi Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos studentė Laura dalinasi savo patirtimi.

Kodėl pasirinkai studijas Atėnų ekonomikos ir verslo universitete?

Žinojau, kad tikrai nenoriu vykti į artimą Lietuvai šalį, tikrai ne į Latviją, Estiją, Lenkiją ar dar kur nors aplink. Norėjosi pokyčių. Norėjosi saulės, jūros, kalnų, lėtesnio gyvenimo tempo. Todėl mano sąraše atsidūrė visos pietų šalys. Nusprendžiau, kad naujos užsienio kalbos taip greit neišmoksiu, todėl naršiau visų tuo etapu mano sąraše atsidūrusių universitetų internetiniuose puslapiuose ir domėjausi, ką jie siūlo Erasmus+ studentams. Po tokių paieškų atsirinkau dvi šalis/du universitetus, kuriuose nereikėjo mokėti vietinės kalbos tam, kad galėtum studijuoti – Atėnų ekonomikos ir verslo universitetas ir Portugalijoje esantis Lisabonos Nova universitetas. Sesė su Erasmus+ programa buvo išvykusi į Portugaliją. Tuo metu, kai aš ieškojau vietos, kur pasirinkti studijas, į Lisabonos Nova universitetą buvo siūlomos kelios vietos, o į Atėnus tik viena. Nustebinau pati save pagalvodama, kad jei jau noriu pokyčių, tai ir keliausiu į Graikiją viena. Taip mano prioritetuose pirmoje vietoje atsidūrė Atėnų ekonomikos ir verslo universitetas.

Atėnai – koks tai miestas?

Nemeluosiu, atvykus iš karto patyriau mini šoką. Nustebino gatvėse miegantys benamiai, netvarkingos gatvės, nemalonus kvapas.. Taip pat pirmą savaitę vykome į kelionę su kitais Erasmus+ studentais, ir čia labai nustebau... Vykome į kalnus, kur buvo virš 2 metrų sniego. Sniegas?? Graikija?? Taip pat nustebino žmonės. Vietiniai visi labai paslaugūs ir malonūs žmonės, tiek studentai, tiek praeiviai, kurie yra visada nusiteikę pagelbėti.

Kas labiausiai įsiminė iš studijų universitete?

Universitetas yra išsidėstęs per kelis pastatus. Naujausiame jautiesi lyg kitame pasaulyje, viskas nauja ir modernu. Dėstytojai draugiški ir kantrūs – turėdavo daug kantrybės, viską nuosekliai aiškinti kelis kartus. Gaila, kad paskaitos nevykdavo su vietiniais studentais, o atskirai tik Erasmus+ studentams. Man pritrūko bendravimo su vietiniais studentais, norėjosi pasisemti daugiau patirties iš jų. Labiausiai nustebinęs dalykas, kai ėjau pristatinėti prezentacijos apie Lietuvą pas graikus į paskaitą. Nors angliškai man sklandžiai kalbėti iš pradžių nebuvo labai lengva, o ypač, prieš auditoriją, tačiau po prezentacijos graikai dar priėjo pasišnekėti, pagyrė, kad buvo įdomu, klausinėjo apie mane ir apie Lietuvą. Taip pat vienas dėstytojas sugalvojo, kad reikia studentus užsieniečius šiek tiek pamokyti graikų kultūros. Pasakė, kad darome 15 min. pertrauką ir susirenkame visi tęsti paskaitos. Prabėgo 15 min., o dėstytojo dar nėra. Prabėgo dar 15 min… jo dar nėra.. Dar kelios minutės.. Ir pagaliau pasirodo dėstytojas su kavos puodeliu ir klausia: nustebote?? Nutariau jus pamokyti šiek tiek graikų kultūros – mes niekur neskubame! Iš tikrųjų, Graikijoje niekas niekur neskuba ir vėlavimas – įprastas dalykas.

Ar patobulinai savo užsienio kalbos įgūdžius?

Iš pradžių šnekėti visą laiką angliškai buvo sunku, tekdavo pagalvoti, darydavau klaidas. Man buvo sunku, nes išvažiavau viena ir vieninteliai, su kuriais šnekėjau lietuviškai buvo giminės ir draugai, su kuriais susiskambindavome. Tačiau neilgai trukus įvyko ,,lūžis‘‘ po kurio man vis rečiau reikėdavo pagalvoti prieš norint kažką pasakyti angliškai. Taip pat susipažinau su keliais lietuviais, atvykusiais su Erasmus+ programa, todėl juokiausi, kad pradėjau daugiau bendrauti ir šnekėti lietuviškai, tai ir proporcingai anglų kalbos įgūdžiai pagerėjo.

Ką galėtum patarti išvykstantiems dėl biudžeto planavimo, gyvenamosios vietos, transporto, maisto ir pan.?

Dėl biudžeto – planuoti, planuoti, planuoti. Kadangi stipendija yra išmokama 80 proc. iš pradžių ir 20 proc. jau grįžus, pinigai gali labai greitai išsileisti ir net nepastebėsite kur... Geriausias variantas, pasiteisinęs man – susiplanuoti ir iš karto atsidėti, kiek išleisite nuomai, kasdieniam vartojimui kiekvieną mėnesį. Toliau, gyvenamoji vieta. Tikrinti, tikrinti ir dar kartą tikrinti. Liūdna, bet tiesa ta, kad šiais laikais negali viskuo aklai pasitikėti. Jei universitetas, į kurį planuojama išvykti, turi bendrabučius – viskas puiku. Tačiau jei ne, ir tenka ieškoti, kur gyventi pačiam, patarčiau pasiklausti jau buvusių toje šalyje studentų, kaip ir kur jie gyveno. Galbūt net rekomenduos vieną ar kitą vietą, kur galėtumėte apsistoti. Dėl transporto, bent jau Atėnuose, bėdų nekilo, gyvenau labai arti universiteto, todėl kasdien juo naudotis neteko. Dėl maisto, grikių mėgėjai, jei vyksite į pietus – įsimeskite kelis pakelius grikių! Jų ten nėra.. Mane gelbėjo lenkų parduotuvės, kurios vienintelės turėjo grikių! J

Ar rekomenduotum išbandyti mainų galimybes kitiems studentams? Kodėl?

Tikrai taip! Iš Erasmus+ niekada negrįžti toks, koks buvai prieš išvykstant. Mane Erasmus+ programa pakeitė į gerąją pusę. Tapau daug atviresnė naujiems dalykams ir drąsesnė. Pamačiau, kokiu ritmu gyvena pietiečiai, kaip mokosi, kaip elgiasi tam tikrose situacijose. Tikrai dar kartą ryžčiausi studijoms užsienyje. Studijos užsienyje suteikė galimybę susipažinti su daug nuostabių žmonių, su kuriais palaikome ryšį. Aš šiuos mainus vertinu kaip vieną geriausių gyvenimo, o jums linkiu sėkmės visuose gyvenimo nuotykiuose, kuriuos pasirinksite!