Informatics

About the programmme


Mode of studies and duration: full-time (2 years)

Study programme volume: 120 credits

Language(s) of instruction: Lithuanian/ English

Tuition Fees: 3236 EUR/ year

Qualification degree awarded: Master of Information Sciences in Informatics

Admission requirements: At least first level studies leading with bachelor diploma are required.


The aim of Informatics study programme is to prepare highly qualified IT specialists, able to carry out independent research work, continue Doctoral studies in Lithuanian and foreign universities as well as capable of developing software development and maintenance projects and successfully compete for IT jobs both in Lithuanian and foreign companies.

Why Informatics?

 

Study programme is based on the traditional understanding of Informatics, including both its applied and theoretical aspects, and provides the balance of knowledge and skills for developing, analytical and/or research work in the area of Information Technologies.

 

Career opportunities

A graduate can work as an analyst, designer and programmer, and after getting more experience as a team leader and project manager in the private or public sectors or manage maintenance of system software and applications.

International mobility

Students can participate in ERASMUS+ mobility programme which gives an opportunity to study at VU’s Partner University or do internship abroad.

 

Key learning outcomes

After completion of the Informatics study programme, a graduate will be able to understand the key computational and data handling processes from different IT application areas, to build and analyse their informational models by applying novel intelligent methods and algorithms, and to use this acquired expertise for developing complex computer-based systems. Informatics graduates will be competent to work as analysts, designers and programmers in large projects, to master new methods and technologies independently as well as to apply them in practice.

 

 

Tarybos vidiniai dokumentai

Please enter the password to see the content

Informatika

Apie programą


Studijų forma ir trukmė: nuolatinė (2 metai)

Studijų apimtis: 120 kreditų

Studijų kalba: lietuvių/ anglų k.

Metinis studijų mokestis: 3242 EUR

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis: Informatikos mokslų magistras


Informatikos programos tikslas parengti aukštos kvalifikacijos informatikos specialistus, sugebančius savarankiškai atlikti mokslo tiriamuosius darbus, tęsti doktorantūros studijas Lietuvos bei užsienio universitetuose, o taip pat galinčius vykdyti programinės įrangos kūrimo bei priežiūros projektus ir sėkmingai konkuruoti dėl informacinių technologijų darbo vietų Lietuvos ir užsienio įmonėse.

Studijuoti verta, nes:

  • Studijų programa remiasi tradiciniu informatikos supratimu, apima taikomuosius ir teorinius informatikos aspektus ir suteikia mokslo tiriamojo darbo įgūdžius.

Karjeros galimybės:

Informatikos magistras gali dirbti tyrėju, analitiku, projektuotoju bei programuotoju, o įgavęs patirties, ir grupių bei projektų vadovu privačiame bei valstybiniame sektoriuose arba būti atsakingas už bendrasisteminės bei taikomosios programinės įrangos priežiūrą. Taip pat galima tęsti studijas informatikos, informatikos inžinerijos ar gretimos krypties doktorantūroje Lietuvoje ar užsienyje.

Studijų ir praktikos mobilumo galimybės

Vilniaus universitete skatinama naudotis įvairiomis studijų užsienio universitetuose galimybėmis, leidžiančiomis įgyti tarpkultūrinės patirties, ugdyti ir įvertinti savo kompetencijas, užmegzti ryšių svetur, atverti platesnes karjeros galimybes. Daugiau informacijos apie tarptautinių mainų galimybes rasite čia.

 

 

Informatika

Apie programą


Studijų forma ir trukmė: Nuolatinės studijos (4 metai)

Studijų apimtis: 240 kreditų

Studijų kalba: lietuvių / anglų k.

Metinis studijų mokestis: 2242 EUR

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis: Informatikos mokslų bakalauras

Gretutinių studijų galimybė: TAIP (daugiau informacijos skiltyje "Studijų turinys")


Informatika - mokslas bei technikos šaka, nagrinėjanti informacijos apdorojimą naudojant kompiuterius. Ši studijų programa yra universali ir apima tiek abstrakčius algoritmų, formalių gramatikų ir panašius tyrimus, tiek ir konkretesnes sritis - programavimo kalbas, įvairaus lygmens programinę įrangą bei sistemas. Programos tikslas parengti aukštos kvalifikacijos universalius informatikos specialistus, gebančius projektuoti, kurti bei prižiūrėti programinę įrangą: sudaryti formalius informacinius taikomosios srities modelius arba panaudoti esamus iš anksto apibrėžtiems tikslams pasiekti; savarankiškai arba daugiakultūrinėje grupėje įgyvendinti projektą moderniais programų sistemų kūrimo instrumentais ir technologijomis; įvertinti sukurtą programinę įrangą efektyvumo, korektiškumo, saugumo ir plečiamumo požiūriais; kvalifikuotai diegti, eksploatuoti ir atnaujinti kompiuterių ir jų sistemų techninę ir programinę įrangą. Įgytas universalus išsilavinimas atveria plačias galimybes darbinantis aukštųjų informacinių technologijų sektoriuje.

Studijuoti verta, nes:

  • studijų programa leidžia rinktis dalykus iš plataus pasirinkimų sąrašo arba susidaryti individualų studijų planą;
  • mokoma 4 klasikinių programavimo kalbų;
  • dalis studijų programos dalykų yra dėstomi anglų kalba;
  • didelę dalį užsiėmimų veda dalyko praktikai - įmonių atstovai;
  • galima įgyti padegogo kvalifikaciją;
  • remdamasi klasikiniu informatikos supratimu programa apima teorines informatikos disciplinas (algoritmai, programavimo kalbos, operacinės sistemos, ir skaičiavimų modeliai) bei taikomuosius modulius (programų sistemų projektavimo, įgyvendinimo ir panaudojimo versle ir pramonėje);
  • programos turinys atspindi aktualias ACM, IEEE CS organizacijų rekomendacijas (Computer Science Curriculum).

Karjeros galimybės:

Baigęs Informatikos studijų programą, gebėsite sudaryti formalius informacinius taikomosios srities modelius; kurti programinius produktus moderniais instrumentais ir technologijomis; įvertinti sukurtą programinę įrangą efektyvumo, korektiškumo, saugumo ir plečiamumo požiūriais; kvalifikuotai diegti, eksploatuoti ir atnaujinti kompiuterinių sistemų programinę įrangą.

Studijų ir praktikos mobilumo galimybės

Vilniaus universitete skatinama naudotis įvairiomis studijų užsienio universitetuose galimybėmis, leidžiančiomis įgyti tarpkultūrinės patirties, ugdyti ir įvertinti savo kompetencijas, užmegzti ryšių svetur, atverti platesnes karjeros galimybes. Daugiau informacijos apie tarptautinių mainų galimybes rasite čia.

 

 

Kursinių darbų temos III kurso kompiuterių mokslo atšakos studentams

2015/2016 m.m.

Julius Andrikonis
Modalumų logikų su sąveika skaičiavimai
Adomas Birštunas
Deskriptyvių logikų skaičiavimai (Calculi for Description Logics)
Sprendimo priėmimo metodų tyrimas (Research of the decision making methods)
Valdas Dičiūnas
Būlio funkcijų ir Būlio schemų tyrimas
Kombinatorinių konfigūracijų generavimas naudojant greitus perrinkimo metodus
Kombinatorinių algoritmų sisteminimas ir testavimas
Neuroninių klasifikatorių palyginimas, klasifikuojant realius duomenis
DNT mokymo algoritmų analizė ir palyginimas
Automatinis natūralių kalbų apdorojimas (Automatic natural language processing)
Mindaugas Eglinskas
Autonominiai robotai
Neuronų tinklų naudojimas  autonominio automobilio programavime
Aplinkos garsų atpažinimas
Ekonominių reiškinių  prognozavimas dirbtiniais neuroniniais tinklais
Grafinių vaizdų atpažinimas ir  apdorojimas taikant dirbtinius neuroninius tinklus
Autonominiai sraigtasparniai
Andrius Grevys
Lyties nustatymas iš veido  nuotraukos (Gender recognition from face image)
Amžiaus nustatymas iš veido nuotraukos (Age recognition from face image)
Veidų aptikimas (Face detection)
Vietos mieste atpažinimas (Location recognition)
Vytautas Jančauskas
Dalelių spiečiaus algoritmai  daugiakriteriniams uždaviniams (Particle Swarm Optimization for Multi-Objective  Optimization)
Dalelių spiečiaus algoritmo  variantai (Particle Swarm Variants)
Arūnas Janeliūnas
Tiesinis neuroninių tinklų kombinavimas (Linear combination of artificial neural networks)
Interneto vartotojų identifikavimas (Web-users identification)
Rimantas Kybartas
Debesų kompiuterija (angl. Cloud computing) Komentaras: tema bus sukonkretinta darbo  eigoje pagal studento interesą
Mašinų mokymasis (angl. Machine learning) Komentaras: tema bus sukonkretinta darbo  eigoje pagal studento interesą
Skaitinis atpažinimas (angl. Patter recognition) Komentaras: tema bus sukonkretinta darbo  eigoje pagal studento interesą
Atpažinimas naudojant klasifikatorius poroms (angl. Pattern  recognition using pair-wise classifiers)
Klaidas įvertinantys atpažinimo algoritmai" (angl. Pattern  recognition algorithms using error estimation)
Simbolių atpažinimas paveikslėlių apdorojime (angl. Character  recognition in picture processing) Komentaras: Turintiems išmaniuosius telefonus dažnai norisi  matomą informaciją nufotografuojant ir išsaugant ne paveiksliuko, o kitu formatu  priklausomai pagal vaizdo kontekstą. Pavyzdžiui, norisi nufotografavus pakabintą  tvarkaraštį išsisaugoti jį kaip skaičiuoklės lentelę ar nufotografuoto  atspausdinto kvito informaciją be rankinio perrinkimo suvesti į pajamų-išlaidų  skaičiuoklę. Darbe bus tiriama kaip tai padaryti.
Mašinų mokymosi metodų taikymas didelių kiekių duomenų kiekių apdorojimui (angl. Application of Machine Learning Methods for Big Data Analysis)

Garsinio signalo atpažinimas (angl. Sound recognition). Aprašymas: Darbe reikėtų nagrinėti tam tikro pobūdžio garsinio signalo išskyrimo iš aplinkos garsų ir to signalo atpažinimo (priskyrimo tam tikrai garsų klasei) metodus. 

Antanas Lenkevičius
Nematomų linijų ir paviršių nustatymas (Hidden-line-surface-removal Algorithms)
Fizinių objektų kolizijos nustatymo metodai (Collision Detection of Physical Objects)
Sujungimų lygiagretaus trasavimo algoritmai (Global Routing Algorithms)
Šešėlių formavimas trimatėje erdvėje (Shadows  in 3D space)
Kursinis darbas studento pasiūlyta kompiuterinės grafikos tematika (Coursework according to the Student's Topic)
Linas Litvinas
Genetiniai algoritmai
Rokas Masiulis
Programų, intelektualinės  nuosavybės apsaugos būdai
Nepageidaujamų laiškų  prevencija
Antanas Mitašiūnas
Įmonės procesų gebėjimo vertinimas ir gerinimas (Enterprise processes capability assessment and improvement)
Inovacijų ir žinių perdavimo procesų gebėjimo vertinimas ir gerinimas (Innovation and knowledge transfer processes capability assessment and improvement)
Eksporto procesų modeliavimas (Export process modeling)
Mokymosi proceso modeliavimas (Learning process modeling)
Organizacijos kibernetinio saugumo gebėjimo brandos modelis (Organisation cyber-security capability maturity model)
Viešojo administravimo įstaigos gebėjimo brandos modelis (Public adminstration institution capability maturity model).
Kęstutis Mizara
Automatizuota spragų  paieška
FreeBSD įkalintos  aplinkos (jail) ir Linux-VServer palyginimas
Mindaugas Plukas
Objektiškai orientuoto  projektavimo šablonai
Apgręžto valdymo konteinerių  realizavimas C++
Irmantas Radavičius
Atsitiktiniai grafai (angl. Random graphs) Sprendžiant įvairias problemas, atliekant tyrimus dažnai pritrūksta realaus pasaulio duomenų. Dėl šios ir kitų priežasčių duomenis prasminga generuoti atsitiktinai. Šio darbo tema - įvairūs atsitiktiniai grafai, jų generavimo algoritmai, šių algoritmų bei jais gaunamų grafų savybės.
Dinaminiai grafų algoritmai (angl. Dynamic graph algorithms) Realaus pasaulio problemos dažnai yra sudėtingos, jų sprendimas algoritmais reikalauja daug sąnaudų. Negana to, situacija laikui bėgant keičiasi, ir anksčiau rastas sprendinys gali tapti nebetinkamu. Vietoje to, kad šiais atvejais spręsti problemą iš pradžių, gali būti tikslinga įvertinti pokyčius ir dinaminių algoritmų pagalba modifikuoti jau turimą sprendinį. Šio darbo tema - įvairūs dinaminiai algoritmai, kurių pagalba galima spręsti klasikinius grafų teorijos uždavinius (trumpiausiojo kelio paieška, tvarkaraščio sudarymas, žemėlapio spalvinimas, etc)
Duomenų rikiavimo algoritmai (angl. Data sorting algorithms) Duomenų rikiavimas yra klasikinis kompiuterių mokslo uždavinys, nenuostabu, kad rikiavimo algoritmai plačiai nagrinėjami visų studijų metu. Darbo eigoje tektų susipažinti ir dirbti ties mažiau žinomais rikiavimo algoritmais, nagrinėti mažiau girdėtas, su duomenų rikiavimu susijusias problemas. Norint rinktis šią temą nepakanka vien noro - reikėtų pasidomėti papildomai ir jau prieš renkantis žinoti apie rikiavimą bent truputį daugiau nei teko girdėti per paskaitas.
Grafų duomenų bazės (angl. Graph databases) Plačiai žinomas ir naudojamas reliacinis duomenų bazės modelis nėra pritaikytas darbui su grafais, atitinkamai ir grafų algoritmai, naudojantys duomenis iš tokių bazių veikia lėčiau, nei norėtųsi. Grafų duomenų bazėse viršūnės kaimynėms pasiekti nereikia naudotis nuo viršūnių skaičiaus priklausančiais indeksais, tai atliekama per fiksuotą (konstantinį) laiką. Šio darbo tema - šių duomenų bazių architektūra, ja paremtos duomenų bazių valdymo sistemos, jų savybės, etc.
Grafų paieška (angl. Graph search) Dirbant su struktūriniais duomenimis (medžiais, grafais, etc), duomenų paieška yra itin aktualus, tačiau sudėtingas uždavinys - duomenyse atsispindi ne tik nagrinėjami objektai, bet ir ryšiai tarp jų. Siekiant paspartinti užklausas, naudojami patys įvairiausi indeksai bei algoritmai. Darbo eigoje tektų su jais susipažinti ir darbuotis ties jų savybių tyrimu bei optimizavimu, grafų paieškos būdų efektyvinimo linkme.
Grafų vizualizacija (angl. Graph vizualization) Dirbant su dideliais duomenų kiekiais, lengva pasiklysti tarp nereikšmingų detalių, užgožiančių esmę. Didelių grafų piešiniai žmogui yra sunkiai suvokiami, tad grafus piešti reikia taip, jog piešinys tinkamai atskleistų piešiamo grafo savybes, būtų ne tik aiškus, bet ir gražus. Šio darbo tema - įvairūs grafų vizualizacijos kriterijai ir būdai, vizualizacijos algoritmų savybės, etc.
Tinklų analizė (angl. Network analysis) Socialiniai (ir kiti) tinklai šiuomentinėje visuomenėje turi didelę reikšmę. Iš tinklų struktūros galima gauti daug vertingos informacijos apie juose esančius individus, jų grupes, etc. Šio darbo tema - įvairūs tinklų analizės metodai, matai, leidžiantys vertinti tinkluose esančių subjektų savybes, etc.
Žaidimų analizė (angl. Game analysis) Žaidimai yra ne tik svarbus laisvalaikio elementas, ne tik lavinimo priemonė, bet ir varžymosi sritis, įgalinanti rungtis ir nustatyti, katras žaidėjas pranašesnis. Oponentu gali būti ne tik žmogus, bet ir kompiuteris. Darbo eigoje tektų pasirinkti konkretų žaidimą ir į jį pažvelgti algoritmų analizės požiūriu, pritaikant įvairius analizės metodus suvokti jo specifiką, atrasti perspektyvias žaidimo strategijas, sukurti algoritmą, įgalinantį konkuruoti (ir laimėti) žaidžiant.
Darbas studento pasirinkta/pasiūlyta tema duomenų struktūrų ir algoritmų, grafų teorijos, algoritmų analizės tematikose Iš esmės, studentas gali rašyti darbą bet kokia tema, tačiau pasirinkus nenurodytą sritį patarti galėsiu tik bendro pobūdžio (darbo rengimo, etc), o ne dalykiniais (betarpiškai susijusiais su pasirinkta tema) klausimais. Savaime suprantama, prioritetas teikiamas darbams iš nurodytų tematikų 

plačiau: http://uosis.mif.vu.lt/~irra/ind/

Aistis Raudys
Algoritminė prekyba naudojant „prekyba poromis“ (Algorithmic trading using pairs training) Literatūros apžvalga, susijusios su automatizuota prekyba finansinių instrumentų poromis. Kokie algoritmai yra taikomi?
Algoritminė prekyba naudojant tendencijas sekančias sistemas (Algorithmic trading using trend following systems) Literatūros apžvalga, susijusios su automatizuota prekyba naudojant „momentum“ ir „trend following“ sistemas.
Studento siūloma tema iš algoritminės prekybos ir finansinių duomenų analizės srities, taip pat programinės įrangos architektūros (Any student suggested topic in a field of algorithmic trading and financial data analysis, trading software architecture) Man įdomios bet kokios temos susijusios su rinkos duomenų analize ir automatizuotų prekybos sistemų kūrimu bei panaudojimu. Automatizuotu prekybos sistemų optimizavimu.
Greito įvykių apdorojimo mechanizmų .NET aplinkoje tyrimas (Analysis of complex event processing in .NET environment) (NEsper, NAnt, Distruptor pattern) Tyrimas įvairų programinės įrangos mechanizmų skirtų kuo greičiau  apdoroti rinkos duomenis ir kuo maksimaliau išnaudoti procesoriaus  branduolius.
GPU panaudojimas ultra greitam įvykių apdorojimui (Utilising GPU for ultra fast data processing) Tyrimas kaip panaudoti NVIDIA CUDA kuo greičiau apdoroti rinkos duomenis ir kuo maksimaliau išnaudoti procesoriaus branduolius.
Biržos prekybos duomenų indeksavimas greitam pasiekimui ir analizei kuri kaina buvo pirmiau (Indexing market data for fast retrieval and analysis. Evaluation of different methods.)
Fondų prekybos rezultatų analizė ir bandymas atkurti jų  rezultatus investuojant pasyviai (Tracking other investment funds and their result replication).
Aukšto dažnio prekybos biržose algoritmų tyrimas, analizė ir kūrimas (Analysis of high frequency and market making trading algorithms)
Finansinių duomenų perdavimų protokolų ir API analizė (Analysis of financial data transfer protocols and API)
Rinkos kintamumo ir VIX („Fear INDEX“) prognozavimas naudojant skirtingus metodus (Forecasting market volatility using different techniques and comparison to VIX volatility index)
Sprendimo medžių C4.5 ir See5 taikymai algoritminėje prekyboje (Decision trees c4.5 and See5 in algorithmic trading)
Laiko eilučių duomenų bazės (Time series databases)
Liutauras Ričkus
NoSQL duomenų bazės (NoSQL Databases)
Dokumentų duomenų bazių panaudojimo sritys (Documents Database application field)
Gintaras Skersys
Slapto rakto kriptografinės sistemos, naudojančios klaidas  taisančius kodus (Private-key cryptosystems based on error-correcting  codes)
Identifikavimo schemos, naudojančios klaidas taisančius kodus  (Identification schemes based on error-correcting codes)
Autentifikavimo schemos, naudojančios klaidas taisančius kodus  (Authentication schemes based on error-correcting codes)
Courtois-Finiasz-Sendrier skaitmeninio parašo schemos ir jos variantų  tyrimas (Courtois-Finiasz-Sendrier digital signature scheme)
Xinmei skaitmeninio  parašo schema (Xinmei digital signature scheme)
McEliece viešojo  rakto kriptografinės sistemos saugumo tyrimas (Study of the security of McEliece  public-key cryptosystem)
Turbo kodų tyrimas  (Study of turbo codes)
Vladas Tumasonis
Open Type šriftai ir jų tyrimas (Open Type fonts and their investigation)
UNICODE kodavimas (Unicode encoding)
Rimantas Vaicekauskas
Programiniai instrumentai šviesos  šaltinių spalvinei atgavai tirti (1-2 studentai).
Šviesos šaltinius galime modeliuoti galios pasiskirstymo funkcija  regimajame bangų diapazone. Spalvinė atgava - tai apšvietos gebėjimas teisingai  atvaizduoti spalvas. Turėdami scenos spalvinį modelį galime nustatyti spalvinius  iškraipymus, atsirandančius apšviečiant sceną skirtingais šaltiniais ir  atvaizduoti programiškai bei įvertinti subjektyviai. Kursinio-bakalaurinio darbo  tikslas sukurti tokių instrumentarijų prototipus. Prireiks įvadinių skaičiavimo  matematikos (funkcijos užduotos lentele integravimas bei reikšmių tarpiniuose  taškuose interpoliavimas), elementariosios geometrijos žinių bei programavimo  (java, C++) įgūdžių.
Taikomųjų programų mobiliajai  Android platformai kūrimas (1-2 studentai). Googlės sukurta Android mobiliųjų įrenginių platforma tampa vis  populiaresnė, kadangi naudoja naudingus ir viešai prieinamus Googlės servisus .  Kursinio darbo tikslas - ištirti ir įsisavinti taikomųjų programų kūrimo Android  sistemai priemones , (bakalauro darbe) įgytas žinias pritaikyti sukuriant  naudingą prototipinę taikomąją programą pasirinktoje srityje. Jeigu norite  rašyti darbą šia temą, turite turėti geras Java programavimo kalbos žinias (žr.  egzamino pažymį) , mėgti naujoves, nebijoti eksperimentuoti su mažai  dokumentuotais ir greitai kintančiais programiniais instrumentais. Pageidautina  (nors nebūtina) turėti Android sistemą palaikantį įrenginį.
Jonas Žagūnas
Autoriaus teksto  paruošimas elektroninei knygai (Preparing of Author Text for eBook)
plačiau: http://www.mif.vu.lt/~zagunas/eBooks.htm
Antanas Žilinskas
Euristiniai  algoritmai NP-complete uždaviniams ir jų realizacija GRIDui
Daugiamačių duomenų  vizualizacija
Internetinė  investicinių sprendimų palaikymo sistema

Department of Computer Science I

About

Phone: +370 5 219 5010, +370 5 2195 011, +370 5 2195 012, +370 5 2195 013, +370 5 219 5014, +370 5 219 5015, 219 5016

Didlaukio st. 47, Naugarduko st. 24,  Vilnius

Head of the department - prof. dr. Rimantas Vaicekauskas (This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.)

Study co-ordinator - Nijolė Mačiulienė (This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.)

Contact information of the department in VU phone book.

inf