Sidebar

Paroda STUDIJOS 2019: kur slypi sėkmė šiandienos aplinkoje?

Šiandien Vilniaus LITEXPO parodų rūmuose prasidėjo 17-oji tarptautinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda STUDIJOS 2019. Joje Vilniaus universitetas (VU) pristatys vykdomas studijas ir kvies į įvairius renginius ir paskaitas. Parodą galima aplankyti vasario 7–9 dienomis.

Šeštadienį, vasario 9 d., VU Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) doc. dr. Jurgita Markevičiūtė ir doc. dr. Povilas Treigys skaitys pranešimą „Sėkmė šiandienos aplinkoje: duomenų mokslas ir informacinės technologijos”. Jį išgirsti bus galima 11.00 val., 5.2 salėje.

Pranešime bus pristatomos matematikos ir informatikos kryptys. Pasak portalo „CV Online“ marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, pastaraisiais metais ženkliai augo ir vis dar tebeauga IT specialistų poreikis Lietuvos ir pasaulio rinkose, o matematikai yra universalūs specialistai, todėl labai geidžiami rinkoje. Informatikos ir matematikos specialistų paklausos augimas vien Lietuvoje kasmet siekia 15 procentų.

Pranešime taip pat bus pristatyta Duomenų mokslo bakalauro studijų programa. Mokslo, verslo ir technologijų pasaulis nebeįsivaizduojamas be duomenų mokslo (angl. Data Science). Tai nauja, pasaulyje ypač sparčiai besivystanti duomenų analizės sritis, jungianti matematiką, statistiką, informatiką bei jų taikymus įvairiose srityse. Nuolat tobulėjančios informacinės technologijos pasaulyje sparčiai didina kaupiamų duomenų kiekį bei įvairovę, kartu didindamos duomenų analitikų poreikį. Ši programa paruošta taip, kad atitiktų pasaulines tendencijas.

2019 02 07 Paroda STUDIJOS 2019 404x386

Studijų skyriaus naujiena – priėmimai Didlaukyje

Nuo š. m. vasario 7 dienos Studijų skyrius studentų lauks ir į aktualius klausimus atsakys Didlaukio g. 47, Vilniuje.

Studentai bus priimami 205 kabinete, o turintys klausimų ir negalintys atvykti, susisiekti su Studijų skyriumi gali telefonu 8 (5) 219 5047.

Studijų skyriaus priėmimo valandos ketvirtadieniais nuo 9.00 - 16.00 val.

2019 02 06 Studijų sk naujiena661x252

STUDIJOS: rentgeno nuotraukų rekonstrukcija naudojant giliuosius neuroninius tinklus

Studentų darbai gali padaryti didžiulį perversmą medicinos pasaulyje. Matematikos ir informatikos fakulteto Programų sistemų magistrantas Jonas Brusokas kartu su savo vadovu Linu Petkevičiumi gruodžio mėnesį tarptautinėje konferencijoje pristatė mokslinį darbą apie rentgeno nuotraukų rekonstrukciją naudojant giliuosius neuroninius tinklus.

2018 m. gruodžio mėnesį Druskininkuose vyko Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto organizuojama konferencija „Data Analysis Methods for Software Systems” (DAMSS). Kasmetiniame renginyje mokslininkai iš Lietuvos ir užsienio pristato metų pasiekimus ir tyrimus, susijusius su duomenų mokslu, informatika bei informatikos inžinerija.

2019 02 05 Rentgenas tekste

J. Brusokas, sužinojęs, kad mokslinis vadovas j. asist. L. Petkevičius vykdo tyrimus bendradarbiaudamas su Nacionalinio vėžio instituto medicinos fizikais, susidomėjo šia sfera ir taip ėmėsi tiriamojo darbo, kurio tema: „Rentgeno nuotraukų rekonstrukcija naudojant giliuosius neuroninius tinklus“. 

Šiuo tyrimu bandoma pasiūlyti sprendimą, įgalinantį mažesnės apšvitos naudojimą rentgeninių procedūrų metu. Darant kompiuterinę tomografiją, kuri yra viena iš rentgeninių tyrimų tipų, vienos procedūros metu žmogui gali tekti daugiau nei 20 kartų didesnis radiacijos kiekis, nei statistiškai per metus tenkantis radiacijos kiekis. Didelis apšvitos (radiacijos) kiekis gali nulemti ląstelių žūtį ar mutacijas, kurios siejamos su vėžio ir kitų ligų išsivystymu. Darant rentgenines procedūras su mažesne apšvita, gaunamose rentgeno nuotraukose atsiranda triukšmai bei artefaktai, kurie sumažina diagnostikos patikimumą.

Bandant sumažinti potencialų pavojų žmogaus sveikatai, tuo pačiu išlaikant diagnozės patikimumą, yra būtina naudoti triukšmo šalinimo metodus. Buvo pastebėta, jog dabar žinomi ir naudojami triukšmo šalinimo metodai šiam tikslui nėra efektyvūs. Šiame darbe bandoma sukurti gilųjį neuroninį tinklą, kuris galėtų rekonstruoti rentgeno nuotraukas, gautas naudojant mažą apšvitą.

Pasak J. Brusoko – tai yra viso mokslo tiriamojo darbo tikslas, o per konferenciją buvo pristatyta dalis reikiamų padaryti darbų. Magistrantas džiaugiasi, kad konferencijos dalyviai nebuvo abejingi: „Sulaukėme daug susidomėjimo iš kolegų – tiek studentų, tiek iš labiau patyrusių mokslininkų. Padiskutavome apie tyrimo rezultatus, pačią tematiką, apie potencialų tyrimo poveikį, apie tai, ar yra pagrįsta manyti, kad rezultatus galima pasiekti, apie panašius ar susijusius tyrimus ir potencialias tyrimų kryptis ateičiai“. 

 

Norite pristatyti savo kursinio darbo temą ir eigą, o gal pasidžiaugti kolegų pasiekimais? Laukiame Jūsų naujienų el. pašto adresu .

ABSOLVENTAMS: kviečiame atvykti pasirašyti dokumentų

Šių metų vasario 11 d. Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) absolventams bus teikiami bakalauro arba magistrantūros studijų diplomai. Iki teikimo ceremonijos, absolventai privalo pasirašyti registracijos žurnale.

Studijų skyrius visus, kurie baigia studijas š. m. sausio mėn., kviečia vasario 5-8 dienomis atvykti į 106 kabinetą, Naugarduko g. 24, Vilniuje, pasirašyti į registracijos žurnalą.

Priėmimo valandos:

  • pirmadieniais – ketvirtadieniais: 9.00 - 16.00 val.
  • penktadieniais: 9.00 - 15.00 val.
  • pietų pertrauka: 12.00 - 12.45 val.

Jeigu neplanuojate dalyvauti šventėje, būtinai apie tai informuokite Studijų skyriaus atstoves telefonu:  (8 5) 219 3055.

Iškilminga diplomų teikimo ceremonija vyks vasario 11 d. nuo 15 iki 17 val. Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12). Ceremonijoje dalyvaus ir susirinkusius sveikins Rektorato ir Fakulteto atstovai bei garbingi svečiai.

Šimtojo gimtadienio proga apdovanota Zigmo Žemaičio gimnazija

Žymaus Lietuvos matematiko ir švietėjo vardu pavadinta Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazija paminėjo įspūdingą sukaktį – šimtąjį gimtadienį. Matematikos ir informatikos fakultetas (MIF) jau daug metų palaiko glaudžius ryšius su šia gimnazija, tad praėjusį šeštadienį, sausio 19 dieną, vyko į Švenčionis pasveikinti bendruomenės narių.

2019 01 22 Žemaičio gimnazija1Iškilmingo minėjimo metu MIF kartu su Lietuvos matematikų draugija (LMD) gimnazijai įteikė aukščiausią LMD apdovanojimą – Z. Žemaičio medalį. Lietuvos švietėjo, matematikų patriarcho Z. Žemaičio (1884-1969) medalis sukurtas minint jo 100 metų gimimo sukaktį. Apdovanojamas skiriamas už nuopelnus Lietuvos švietimui, mokslui, dvasinei nacionalinei kultūrai.

2019 01 22 Žemaičio gimnazija2Iškilmingame šimtmečio minėjime dalyvavo prof. Remigijus Leipus, prof. Vygantas Paulauskas, prof. Feliksas Ivanauskas, doc. Edmundas Mazėtis, prof. Eugenijus Stankus, Henriko Jasiūno vardo Lietuvos matematikų muziejaus koordinatorė Vitolda Verikaitė. Profesoriai savo vaizdingomis kalbomis sveikino Z. Žemaičio gimnaziją, linkėdami ir toliau puoselėti gimnazijos – lietuvybės židinio – mentalitetą ir tradicijas, ruošti stiprius matematikus, garsinant Z. Žemaičio vardą.

2019 01 22 Žemaičio gimnazija4XX a. pradžioje švenčioniškiai turėjo svajonę – įkurti gimnaziją, kurioje pamokos vyktų gimtąja kalba ir gyventojų vaikai galėtų siekti žinių. 1919 m. sausio 9 dieną gimnazija atvėrė duris moksleiviams.  Direktoriumi tapo gimnazijos įkūrėjas prof. Z. Žemaitis. 1969 metais mokykla paminėjo savo veiklos 50-metį. Šventėje dalyvavo ir jos įkūrėjas, pirmasis direktorius prof. Zigmas Žemaitis. Po metų, 1970-aisiais, mokyklai suteiktas Zigmo Žemaičio vardas.

Nuotraukų autorius Virgilijus Cicėnas

MIF matematiko vardu pavadinta konstanta

2018-ųjų gruodį pasirodė antrasis knygos „Matematinės konstantos“ ( angl. Mathematical constants) tomas. Monografijos, kurią išleido „Cambridge University Press“, autorius – Masačusetso Technologijos Instituto matematikas Stevenas R. Finchas. Vienas šios knygos skyrius skirtas glaudžiai susijusių matematinių konstantų sekai, kurios dabar yra vadinamos „Minkovskio-Alkausko konstantomis“. Giedrius Alkauskas – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) vyresn. mokslo darbuotojas ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) profesorius.

Hermanas Minkovskis (1864-1909) – vienas žymiausių XIX a. antrosios pusės vokiečių matematikų, gimęs Aleksote, Kaune, žydų šeimoje.  Jis – skaičių geometrijos (Minkovskio teorema apie iškilą aibę), reliatyvumo (Minkovskio erdvėlaikis) teorijų vienas iš pagrindinių kūrėjų, parašęs daug reikšmingų darbų iš skaičių teorijos ir matematinės fizikos. Taip pat – Alberto Einšteino mokytojas Ciuricho Federaliniame Institute (ETH).

H. Minkovskis 1904 metais apibrėžė labai svarbią funkciją, kuri dabar yra vadinama Minkovskio „klaustuko“ funkcija. Tai yra fundamentalus objektas dinaminių sistemų, grandininių trupmenų, modulinių formų ir fraktalų teorijose.

Giedrius Alkauskas 1996 metais baigė KTU gimnaziją, o dabar Vilniaus Universiteto MIF vyresnysis mokslo darbuotojas bei KTU matematikos profesorius. Savo daktaro disertaciją „Integral transforms of the Minkowski question mark function“, kuri apginta 2008 m. Notingemo universitete, paskyrė vien šiam objektui. Minkovskio funkcijos momentai (laipsninės funkcijos integralai) ir yra Minkovskio-Alkausko konstantos. 

„Minkovskio „klaustuko“ funkcija yra fraktalas. Bet tai ne egzotiškas, specifinis, kaip dauguma fraktalų, o fundamentalus, gilus matematikos objektas, kuriame susijungia Rymano ir Selbergo dzeta funkcijos, pernešimo operatoriai, struktūrinės konstantos, geometrinis chaosas, dinaminės sistemos ir modulinės formos“, – savo tyrimus pristato KTU profesorius.

Pasak G. Alkausko, būti paminėtam šalia H. Minkovskio – didelė garbė.

„Labai džiaugiuosi, jog šios funkcijos momentų pavadinime taip įamžintas iš Kauno kilęs žymus vokiečių matematikas. Gimiau Anykščiuose, bet, sutapimas, mokyklą baigiau irgi Kaune. Kartą 1997 metais, būdamas pirmame kurse, vykau iš Vilniaus aplankyti Aleksotą, ir būtent Minkovskių gatvę (matematiko brolis Oskaras Minkovskis irgi buvo žymus mokslininkas, diabeto tyrėjas). Tik tuomet negalėjau žinoti, jog po 10 metų rašysiu disertaciją apie Hermano atrastą objektą“, – įspūdžiais dalijasi G. Alkauskas.

„Esu tvirtai įsitikinęs, jog didelės, giluminės dalies apie šią funkciją mes iki šiol nežinome. Dar nėra atrasta šių konstantų vidinė aritmetinė struktūra, nors jose, konstantose, kaip kokiame DNR, yra užkoduota didelė dalis grandininių trupmenų dinamikos informacijos. Iššifruoti šį kodą – labai sunkus uždavinys!“.

Profesorius žada šiais metais pabaigti svarbiausią savo straipsnį apie šią funkciją. „Darbe nustatomas kanoninis ryšys tarp skirtingų pasaulių: modulinių formų ir Minkovskio klaustuko funkcijos. Taip yra parodoma, jog šie du pasauliai yra ne tik paraleliniai, analogiški, bet ir tvirtai sujungti vidiniais ryšiais. O ryšys su modulinėmis formomis visada garantuoja, jog esi skaičių teorijos tyrimų epicentre, – aiškina G. Alkauskas.

Prof. V. Dagienė nominuota už jaunosios kartos lavinimą

Apdovanojimų „Žmonės 2019” organizatoriai šiais metais atsigręžė į mokslo pasaulį, paskelbę nominaciją „Metų mokslo žmogus”. Už jaunosios kartos lavinimą nominuota Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkė Valentina Dagienė.

                  2019 01 02 V Dagiene

V. Dagienė nuo 1993-ųjų vadovavo Lietuvos moksleivių informatikos olimpiados organizaciniam komitetui, yra dviejų tarptautinių mokslo žurnalų „Informatics in Education“ ir „Olympiads in Informatics“ steigėja ir redaktorė.

Mokslininkė iš viso yra paskelbusi per 200 mokslinių straipsnių, parašė daugiau kaip 60 informatikos vadovėlių ir mokomųjų knygų (dalį su bendraautoriais). 2004-aisiais V. Dagienė inicijavo informatikos ir informacinio mąstymo tarptautinį konkursą „Bebras“. Netrukus prie jo prisijungė ir kitos pasaulio šalys.

„Žmonės 2019” rinkimuose Metų mokslo žmogaus apdovanojimui nominuoti net keturi Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai – VU Gyvybės mokslų centro prof. Virginijus Šikšnys ir dr. Urtė Neniškytė, VU Matematikos ir informatikos fakulteto prof. Valentina Dagienė ir VU Istorijos fakulteto doc. dr. Gintautas Vėlius.

Kviečiame balsuoti: https://www.zmones.lt/zmones-2019/metu-mokslo-zmogus

STUDIJOS: neuroniniai tinklai ir robotai

Matematikos ir informatikos fakulteto studentų mokslinis gyvenimas labai įdomus. Dažnai temos yra išskirtinės, reikalaujančios daug darbo, padaromos įžvalgos. Kviečiame dalintis savo ir kolegų darbų pristatymais.

Šiandien pristatome Justino Valatkevičiaus kursinį darbą, kurio tema „Neuroninių tinklų panaudojimas autonominiam besimokančiam robotui”. Darbo vadovas yra prof. Aistis Raudys. Atrandama vis daugiau sričių, kuriose robotai gali pasitarnauti žmonėms. Pritaikymo sritys yra įvairios, pradedant nuo elementarių buitinių paslaugų iki branduolinės energetikos ir kosminių tyrinėjimų su nuotolinio valdymo robotukais.

Šio tikslo įgyvendinimui J. Valatkevičius nagrinėja jau žinomus autonominio mokymosi algoritmus, bando realizuoti tuos algoritmus programavimo priemonėmis, susipažinti su simuliacijų aplinka, naudojant skirtingus algoritmus apmokyti kelis robotus ir palyginti, kuris algoritmas yra tinkamesnis.

Studentas sukūrė net demonstracinį filmuką.

Norite pristatyti savo kursinio darbo temą ir eigą, o gal pasidžiaugti kolegų pasiekimais? Laukiame Jūsų naujienų el. pašto adresu .

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos
Sutinku