Dalyko sando kodas | BEST2114 |
Dalyko sando pavadinimas | Bendroji sistemų teorija |
Dėstytojo pedagoginis vardas, vardas, pavardė | Docentas Algirdas Šukys |
Katedra, centras | Matematinės statistikos katedra |
Fakultetas, padalinys | Matematikos ir informatikos fakultetas |
Dalyko sando lygis | Pirmosios pakopos |
Semestras | 3 |
ECTS kreditai | |
VU kreditai | |
Auditorinės valandos | Viso dalyko: 32 Paskaitų: 32 |
Reikalavimai | Studentai turėtų būti išklausę diferencialinio ir integralinio skaičiavimo bei tikimybių teorijos pagrindų kursus ir mokėti naudotis kompiuterine technika |
Dėstomoji kalba | Lietuvių |
Dalyko sando tikslai ir numatomi gebėjimai | Išmokyti studentus sistemų teorijos pagrindų, ugdyti juose sisteminio mąstymo ir sistemų matematinės analizės įgūdžius |
Dalyko sando turinys | Mokslų diferenciacija ir integracija. Sudėtingumo problema. Pirmasis ir antrasis informaciniai batjerai. Sistemotyros mokslo atsiradimo priežastys, jo paskirtis ir sudėtinės dalys. Pirmojo ir antrojo tipo sistemos. Emerdžencija ir sinerginis efektas. Sisteminis mąstymas. Sistemotyros kurso paskirtis. Objektai ir procesai. Objekto sąveikavimo su aplinka ir jo būsenos matematinis aprašymas.Objekto išorinio modelio sudarymas. Esybės, savybės ir santykiai. Ternarinė TSF kalba. Sistemos sudėties ir struktūros matematinis aprašymas. Sistemos vidinio modelio sudarymas. Sistemos išorinio ir vidinio funkcionavimo matematinis aprašymas. Laplaso ir Hevisaido transformacijos. Tiesinių sistemų perdavimo funkcijos ir perėjimų charakteristikos. Z transformacija. Matricinės perdavimų funkcijos. Sistemos vidinio modelio panaudojimas išorinio modelio vaidmenyje. Imitacinis modeliavimas. Statistiniai modeliai ir jų taikymas. |
Pagrindinės literatūros sąrašas | 1. A.Šukys.Matematinės sistemotyros pradmenys. I d. 1.1-1.14 skyriai (810 p.). Internetinis variantas http://www.mif.vu.lt/~sukys, 2000 m. 2. J. D.Sterman. Busines Dynamics: Systems Thinking and Modeling for a Complex World. Cambridge, Massachusetts Institute of Technology, 1998. 3. P.S. Licker. Fundamentals of Systems Analysis with Application Design. Boston. Boyd & Fraser Publishing Company, 1987. 4. M.M. Buslenko, V.V. Kalašnikov, I.N. Kovalenko. Lekcii po teorii sistem. Moskva, Sovetskoje radio, 1973. |
Papildomos literatūros sąrašas | 1. V.V. Družinin, D.S. Kontorov. Problemy sistemologii (problemy složnych sistem). Moskva, Sovetskoje radio, 1976. 2. A.I. Uemov. Sistemnyj podchod i obščaja teorija sistem. Moskva, Myslj, 1978. 3. A.A. Šukys. Sistemnyj podchod i evo osnovnyje principy. Barnaul, API, 1980. |
Mokymo metodai | Paskaitos skaitomos, taikant probleminį dėstymo metodą ir organizuojant dvipaskaitinius ciklus. Pirmosios paskaitos metu dėstytojas trumpai išdėsto temos turinį, suformuluoja problemas bei klausimus, į kuriuos studentas turi rasti atsakymus, savarankiškai studijuodamas mokymo priemonę ir kitus dėstytojo nurodytus literatūros šaltinius. Dėstytojas atkreipia studentų dėmesį į tas vietas beiklausimus, kurie reikalauja ypatingo studentų dėmesio. Antrosios paskaitos pradžioje dėstytojas atsako į visus studdentų klausimus, iškilusius savarankiškų studijų metu ir nagrinėja tai, kas buvo nepakankamai gerai suprasta. Po to pereina prie kitos temos ir vėl suformuluoja užduotis naujam ciklui bei namų darbą praėjusio ciklo tema. |
Lankomumo reikalavimai | Studentų lankomumas registruojamas, tačiau lankomumo reikalavimai nėra labai griežti, nes kai kurie studentai dirba ir ne visada gali lankyti paskaitas. Pakanka, kad studentas nelankęs paskaitų ta ar kita tema, papildomai atsiskaito už tą temą, atlikdamas atitinkamus dėstytojo užduotus namų darbus. |
Atsiskaitymo reikalavimai | Gauna įskaitą, jei sugeba ne mažiau kaip patenkinamai atsiskaityti už namų darbus ir yra gavęs ne mažiau kaip patenkinamus galutinius pažymius (studentas turi teisę, ištaisęs kontrolinio darbo klaidas, jei gavo nepatenkinamą pažymį, rašyti panašų kontrolinį darbą dar kartą) už kontrolinius darbus. |
Vertinimo būdas | Namų darbas laikomas atliktu ne mažiau kaip patenkinamai, jei studentas jį atliko be klaidų ir pilnai arba jei sugeba ištaisyti jam nurodytas darbo vietas, surasdamas ir paaiškindamas savo klaidas. Panašiai vertinami ir kontroliniai darbai. 10-9 balais vertinami tie darbai, kurie buvo atlikti be klaidų ir pilnai kuriuose studentas parodė savo sugebėjimą išradingai ir racionaliai pasinaudoti savo žiniomis ir įgūdžiai. 8 balais vertinamas darbas, kurį studentas atliko pilnai ir be klaidų, naudodamasis standartiniais metodais. 7 balais tada, kai darbas atliktas be principinių klaidų, tačiau pasitaiko apsirikimų bei kai kurie atsakymai bei formuluotės nėra pakankamai pilnos ar griežtos.6 balais vertinamas darbas, kuriame ne mažiau kaip 75% užduočių atlikta taip, kad gali būti įvertinta pažymiu 7-8. 5 balais vertinamas darbas, kuriame pažymiui, ne mažesniam negu 7-8 atlikta 50-75% visų užduočių apimties ir nėra tokių klaidų, kurios rodytų pačių pagrindinių kurso dalykų pilną nesupratimą. Studentai, gavę už kontrolinį darbą pažymį, mažesnį už 5 balus, turi teisę ištaisę kontrolinio darbo klaidas ir paaiškinę jų esmę, rašyti panašų kontrolinį darbą dar kartą. Jei pakartotinas KD vertinamas ne mažiau kaip 5 balais, kontrolinis darbas užskaitomas. |
Aprobuota katedros | |
Patvirtinta Studijų programų komiteto |