PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2004 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. ISAK-87

MATEMATIKOS STUDIJŲ KRYPTIES REGLAMENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Reglamentas taikomas pagrindinėms universitetinėms studijoms. Šio reglamento paskirtis yra:

1.1. padėti aukštosioms mokykloms rengti ir vertinti studijų programas;

1.2. orientuoti ekspertus, kurie vertina studijų programas;

1.3. informuoti studentus, darbdavius ir profesines asociacijas apie įgyjamą aukštąjį išsilavinimą;

2. Matematikos studijų kryptis priklauso fizinių mokslų studijų sričiai, krypties kodas 0lPl.

3. Baigus šios krypties studijas suteikiamas matematikos bakalauro laipsnis, liudijamas bakalauro diplomu.

4. Studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 140 kreditų, galima dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė studijų forma.

5. Pagrindinės priėmimo sąlygos:

5.1. ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas;

5.2. mokomieji dalykai, kurie turėtų būti pasirenkami bendrojo lavinimo mokykloje - matematika, informatika arba fizika.

6. Pagrindiniai studijų tikslai:

6.1. išugdyti poreikį domėtis matematika ir taikyti ją įvairiomis aplinkybėmis;

6.2. išugdyti plačią erudiciją, kūrybinį ir kritinį mąstymą, intelektualaus pasitenkinimo jausmą studijuojant ir dirbant;

6.3. suteikti žinių ir gebėjimų, reikalingų darbui su matematika susijusiose srityse;

6.4. išugdyti gebėjimą išlaikyti profesinę kompetenciją per visą gyvenimą trunkantį mokymąsi.

II. REIKALAVIMAI STUDIJŲ PROGRAMOMS

7. Kiekviena programa (jos turinys ir vykdymas) turi užtikrinti, kad absolventas bus sukaupęs pakankamai žinių (8 punktas), mokės formuluoti ir pagrįsti matematinius teiginius, gebės išsiaiškinti su matematika susijusius reiškinius (9 punktas), gebės taikyti matematiką praktinėje bei profesinėje veikloje (10 punktas), mokės veikti ne vien su matematika susijusiose srityse (11 punktas). Šis skirstymas į 8, 9, 10 ir 11 punktus yra sutartinis.

8. Žinios:

8.1. pagrindinės matematinės analizės, algebros, geometrijos, diskrečiosios matematikos, diferencialinių lygčių, skaitinių metodų, tikimybių teorijos ir matematinės statistikos sąvokos, apibrėžimai, teoremos, įrodymai;

8.2. aibės, vieno ir kelių kintamųjų funkcijos, jų ribos, išvestinės, integralai, kompleksinio kintamojo funkcijos;

8.3. grupės, žiedai, kūnai, polinomai;

8.4. tiesinės erdvės, Euklido erdvės, tiesiniai operatoriai;

8.5. vektoriai, tiesės ir plokštumos, antros eilės kreivės ir paviršiai, transformacijos;

8.6. kombinatorikos, grafų teorijos ir matematinės logikos pagrindai;

8.7. paprastosios diferencialinės lygtys, tiesinių diferencialinių lygčių sistemos, diferencialinių lygčių skaitiniai sprendimo metodai;

8.8. tikimybinė erdvė, atsitiktiniai dydžiai, jų skirstiniai ir skaitinės charakteristikos, didžiųjų skaičių dėsnis ir centrinė ribinė teorema;

8.9. matematinės statistikos uždaviniai, parametrų įverčiai ir hipotezių tikrinimas;

8.10. matematinio modeliavimo teoriniai pagrindai, determinuoti ir stochastiniai matematiniai modeliai;

8.11. programavimas ir programavimo kalbos, duomenų bazės ir informacinės sistemos, algoritmai ir duomenų struktūros, interneto technologijų pagrindai, matematikos programinė įranga;

8.12. matematikos raida;

9. Pažintiniai gebėjimai:

9.1. mokėjimas taikyti įvairius matematinių teiginių įrodymo būdus (dedukcinis metodas, matematinė indukcija, prieštaros metodas ir kiti);

9.2. gebėjimas analizuoti gamtos, socialinius, ekonomikos reiškinius ir sudaryti šių reiškinių matematinius modelius;

9.3. mokėjimas atskleisti ir pagristi abstrakčių matematinių modelių savybes bei taikyti jas įvairių modelių sąryšiams tirti;

9.4. nusimanymas apie naujas ir reikšmingas matematikos tyrimų ir plėtros problemas.

10. Praktiniai gebėjimai:

10.1. mokėjimas aiškiai ir suprantamai pateikti mokslinę medžiagą bei argumentus;

10.2. gebėjimas parinkti tinkamus matematinius metodus ir taikyti juos realioms problemoms spręsti;

10.3. mokėjimas taikyti algoritmus praktiniams uždaviniams spręsti;

10.4. informacinių technologijų taikymas matematikos uždaviniams spręsti bei kompiuterinių programų kūrimas matematiniams modeliams tirti;

10.5. gebėjimas interpretuoti gautus matematinio modelio tyrimo rezultatus.

11. Perkeliamieji gebėjimai:

11.1. logiškas ir analitinis mąstymas;

11.2. informacijos paieška ir tvarkymas;

11.3. gebėjimas analizuoti problemą;

11.4. gebėjimas apibendrinti ir pagrįsti išvadas;

11.5. mokėjimas taikyti informacines technologijas;

11.6. mokėjimas veiksmingai bendrauti su įvairių sričių specialistais;

11.7. gebėjimas įsisavinti naujas žinias.

12. Studijų programų rengėjai ir jų vykdytojai turi žinoti, iš kurių dėstomųjų dalykų studentai įgis žinių, mokėjimų bei įgūdžių, išvardytų 8 –11 punktuose.

III. STUDIJŲ PROGRAMŲ SANDARA

13. Bendrojo universitetinio lavinimo daliai skiriama ne mažiau kaip 12 proc. studijų programos apimties. Ne mažiau kaip trečdalį šios dalies apimties turi sudaryti fundamentalūs filosofijos bei pasaulėžiūros dalykai, apimantys ir fizinių mokslų srities filosofinius pagrindus. Ne mažiau kaip dar vieną trečdalį šios dalies turi sudaryti humanitarinės, socialinės ar meno studijos. Siūlytini dalykai: filosofija, mokslo istorija, psichologija, politologija, ekonomika, teisė, užsienio kalbos.

14. Matematikos studijų pagrindų dalies apimtis - ne mažiau kaip 70 kreditų. Ne mažiau kaip 65 proc. kiekvieno šios dalies dalyko studijų apimties turi sudaryti paskaitos, pratybos ar laboratoriniai darbai. Privalomi šios dalies dalykai - matematinė analizė (ne mažiau kaip 12 kreditų), algebra (ne mažiau kaip 4 kreditai), geometrija (ne mažiau kaip 4 kreditai), diskrečioji matematika (ne mažiau kaip 4 kreditai), diferencialinės lygtys (ne mažiau kaip 4 kreditai), tikimybių teorija ir matematinė statistika (ne mažiau kaip 4 kreditai), skaitiniai metodai (ne mažiau kaip 4 kreditai), matematikos programinė įranga (ne mažiau kaip 2 kreditai), informatikos pagrindai (ne mažiau kaip 8 kreditai), fizika (ne mažiau kaip 2 kreditai). Šioje dalyje turi būti ne mažiau kaip 8 kreditai iš šių dalykų: diferencialinė geometrija ir topologija, skaičių teorija, kompleksinio kintamojo funkcijų teorija, funkcinė analizė, matematinės fizikos lygtys, optimizavimo metodai, matematinio modeliavimo pagrindai.

2.1. įrašau 14 punkte vietoj skaičiaus „65“ skaičių „50“;*

15. Specialaus lavinimo dalies apimtis - ne mažiau kaip 25 proc. studijų programos apimties, ne mažiau kaip pusė šios apimties turi būti alternatyviai pasirenkamieji dalykai. Matematikos dalykams skiriama ne mažiau kaip pusę visos studijų programos apimties kreditų. Šios dalies dalykai: matematinė logika, kombinatorika ir grafų teorija, atsitiktiniai procesai, tikimybių teorijos ribinės teoremos, grupių teorija, operacijų tyrimas, variacinis skaičiavimas, įvairios matematinių modelių teorijos. Specialaus lavinimo daliai taip pat priklauso informatikos dalykai ir modeliuojamų objektų pažintiniai dalykai. Baigiamasis darbas (projektas) priskiriamas alternatyviai pasirenkamiems dalykams ir skiriama ne mažiau kaip 8 kreditai.

2.2. išdėstau 15 punktą taip:

„15. Specialaus lavinimo dalies apimtis - ne mažiau kaip 25 proc. studijų programos apimties, ne mažiau kaip pusė šios apimties turi būti alternatyviai pasirenkamieji dalykai. Ne mažiau kaip pusė specialaus lavinimo dalies apimties skiriama matematikos dalykams: matematinė logika, kombinatorika ir grafų teorija, atsitiktiniai procesai, tikimybių teorijos ribinės teoremos, grupių teorija, operacijų tyrimas, variacinis skaičiavimas, įvairios matematinių modelių teorijos. Specialaus lavinimo daliai taip pat priklauso informatikos dalykai ir modeliuojamų objektų pažintiniai dalykai. Baigiamasis darbas (projektas) priskiriamas alternatyviai pasirenkamiems dalykams, jam skiriama ne mažiau kaip 8 kreditai “. *

16. Ne mažiau kaip 5 proc. studijų programos apimties turi būti palikta laisvam studento pasirinkimui.

17. Studentas turi turėti galimybę ne mažiau kaip 20 proc. studijų programos apimties rinktis iš alternatyvų. Alternatyvoms priskiriami ir specializavimąsi atitinkantys dalykų rinkiniai. Pageidautina, kad alternatyvas dėstytų skirtingi dėstytojai.

IV. STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI

18. Visų studijų programų pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai, kurie sudaro bendrą mokslinę aplinką ir rodo pavyzdį studentams. Veiksniai, kuriais remiantis vertinama bendra dėstytojų kompetencija, yra patirtis, mokslinis lygis, sugebėjimas bendrauti užsienio kalbomis, domėjimasis šiuolaikiniais dėstymo metodais, pripažinimas profesinėse, mokslinėse ir kitokiose bendrijose, dalyvavimas kvalifikacijos tobulinimo programose, domėjimasis studentų mokslo reikalais.

19. Dėstytojai turi studijuoti mokslo bei technologijų naujoves, dalyvauti moksliniuose tyrimuose, naujų metodų ir technologijų kūrime. Dėstytojai turi tinkamai patarti studentams dėl studijų planų ir karjeros. Dėstytojas turi žinoti ir suprasti kriterijus, kuriais remiantis akredituojamos studijų programos.

20. Ne mažiau kaip pusę kiekvienos programos dalies apimties turi dėstyti docentai ar profesoriai, kurie skelbia savo mokslinės veiklos rezultatus šios aukštosios mokyklos vardu.

21. Baigiamojo darbo (projekto) vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų studijų krypties specialistų - mokslininkų, praktikų profesionalų, galimų darbdavių atstovų; komisijos pirmininkas turi būti ne iš tos aukštosios mokyklos, kurios studijų programa yra baigiama.

22. Sėkmingam studijų programos vykdymui užtikrinti būtina tokia materialioji bazė:

22.1. auditorijos, atitinkančios higienos bei darbo saugos reikalavimus, aprūpintos šiuolaikine garso ir vaizdo aparatūra bei demonstravimo priemonės; vietų skaičius jose turi būti pakankamas studijų programai vykdyti;

22.2. bibliotekos, kuriose vadovėlių arba paskaitų konspektų skaičius kiekvienam dalykui turi atitikti studijuojančiųjų poreikius. Turi būti pakankamai mokomosios literatūros, kompiuterių ir tinkama programinė įranga (literatūros katalogai, paieškos sistemos, ryšys su stambesnių bibliotekų duomenų bazėmis, interneto ryšys);

22.3. naudojamų kompiuterių skaičius turi atitikti studijų programos poreikius. Visi kompiuteriai turi būti su standartiniais tekstų bei grafiniais programiniais paketais bei turėti interneto ryšį. Būtina turėti šiuolaikinę matematikos programinę įrangą ir mokomąsias programas.

__________________________________

* ĮSAKYMAS

DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2004 M. SAUSIO 22 D. ĮSAKYMO NR.

ISAK-87 „DĖL STUDIJŲ KRYPČIŲ REGLAMENTŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2005 m. vasario 2 d. Nr. ISAK-160

Vilnius

Švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas